stichinė nelaimė

Sumažėjus žievėgraužių tipografų, kelių savivaldybių miškuose atšaukta dėl šių kenkėjų daromos žalos anksčiau paskelbta stichinė nelaimė, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Tai padaryta gavus Valstybinės miškų tarnybos išvadą, kad praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais žievėgraužių tipografų ir vėjo pažeistų medynų buvo registruojama nedaug, didžioji dalis ankstesniais mėnesiais kilusių pažeidimų padarinių likviduota.

 Miško pažeidimai dviejose savivaldybėse – Panevėžio ir Joniškio – pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Kaip rašo portalas Jp.lt, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, Panevėžio regiono padalinio valstybinių miškų teritorijoje kenkėjų pažeistų miškų plotas – 602 ha ir juose yra 26900 kubinių metrų medienos. „Kenkėjų pažeistuose miškuose pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonės.

Miško pažeidimai dar dviejose savivaldybėse – Panevėžio ir Joniškio – pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Dėl klimato kaitos ryškus medžių kenkėjų žievėgraužių tipografų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario. Papildomai miškus pažeidė ir stiprūs vėjai, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Smarkūs lietūs plauna Skandinavijos pusiasalį. Gausiai lietuvių gyvenamoje Norvegijoje nuošliaužos griauna gyventojų namus, žmonės pasakoja vos suspėję išsigelbėti. Švedijoje lietus išplovė geležinkelį, dėl to nuo bėgių nuvažiavo traukinys. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šiauriau nuo Norvegijos sostinės Oslo nenutrūkstantys lietūs taip merkia kalnuotas vietoves, kad žemė ima šliaužti žemyn griaudama gyventojų namus.

Per visą istoriją Europą ne kartą keitė gamtos reiškiniai. Audros, potvyniai, sausros ir kumščio dydžio kruša iš žemėlapio ištrynė ištisus miestus. Daug kartų per žmonijos istoriją stichinės nelaimės sėjo mirtį ir nelaimes. Per pastaruosius 500 metų geriau supratome, kaip apsisaugoti nuo pavojingų gamtos reiškinių, tokių kaip audros, potvyniai ir žaibavimas, tačiau žmonių godumas ir drąsa ne kartą privedė prie naujų nelaimių, nusinešusių tūkstančius gyvybių.

Kamčiatkoje (Rusija) išsiveržė Šivelučio ugnikalnis, pelenais padengęs aplinkinių gyvenviečių namus. Baiminamasi, kad vulkaninių dulkių debesis gali pasiekti ir kiek nutolusias didesnes gyvenvietes. Pelenų debesis išsiplėtė jau iki 500 kilometrų į pietvakarius nuo Šivelučo vulkano ir toliau auga, skelbiama „RIA Novosti“. Vulkaninių pelenų sluoksnis gretimame vulkanui kaime Kliuči sudarė 8,5 centimetro. Tai didžiausias rodiklis šioje gyvenvietėje per pastaruosius 60 metų.

Pietų Afrikos Respublikoje dėl smarkių liūčių kilę potvyniai nusinešė mažiausiai 12 žmonių gyvybių, antradienį pranešė pareigūnai, o prezidentūra paskelbė nacionalinę nelaimės padėtį. Prognozuojama, kad prasti orai, kurie smogė rytuose, šiaurėje ir pietuose, nusinešdami žmonių gyvybes keturiose iš devynių Pietų Afrikos provincijų, tęsis iki savaitės pabaigos, pranešė nelaimių valdymo departamentas COGTA.

Gvatemaloje savaitgalį išsiveržus vienam aktyviausių Centrinės Amerikos ugnikalnių, teko trumpam uždaryti didžiausią šalies oro uostą, bet sekmadienį (pirmadienį Lietuvos laiku) išsiveržimas silpo. Fuego ugnikalnis, kurio pavadinimas ispaniškai reiškia ugnį, išsiveržė sekmadienio naktį. Kalno šlaitais liejosi lava, o vulkaniniai pelenai kilo į 2 km aukštį. Vėjas pelenus nešė už 35 km esančio Gvatemalos miesto link.

Turkijos šiaurės vakarus trečiadienį anksti ryte supurtė 6,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, per kurį, pasak sveikatos apsaugos vadovų, buvo sužeisti mažiausiai 35 žmonės. JAV geologijos tarnybos duomenimis, negilus drebėjimas įvyko maždaug už 170 km į rytus nuo didžiausio šalies miesto Stambulo. Vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad informacijos apie žuvusiuosius nėra.