kenkėjai

Kurmių išrausti tuneliai gali sugadinti net gražiausią veją ir tapti tikru galvos skausmu sodininkams. Nors šie gyvūnai naikina kai kuriuos kenkėjus, jų paliekama žala dažniausiai nusveria naudą. Kraštovaizdžio ir vejos priežiūros specialistė Lori Johnson dalijasi natūraliais būdais, kurie padės atsikratyti kurmių nenaudojant kenksmingų nuodų, rašoma thespruce.com.

Pavasarį braškės dažnai tampa šliužų taikiniu, tačiau pasitelkę vieną paprastą patarimą sodininkai gali lengvai apsaugoti savo augalus nuo šių nemalonių kenkėjų. Pasak specialistų, pakanka vieno paprasto sprendimo – tinkamai parinkto mulčio, rašo express.co.uk. Pavasarį braškėms kyla didžiausia grėsmė Kovo mėnesį, kai nutirpsta sniegas ir sode pradeda rodytis pirmieji žalumos ženklai, sodininkai vėl imasi sodinimo darbų. Tai puikus metas pradėti auginti ir braškes.

Šliužai gali per vieną naktį nusiaubti daržą ar gėlyną – sunaikinti jaunus daigus, nugraužti salotas ir palikti gleivių pėdsakus ant kruopščiai prižiūrimų augalų. Pavasaris yra aktyviausias šliužų sezonas: šilti ir drėgni orai juos išvilioja maitintis augalais. Daugelis kovos su šliužais būdų, tokių kaip alaus gaudyklės, varinė juosta ar druska, juos žaloja ar žudo ir taip trikdo sodo ekosistemą. Alaus gaudyklėse jie nuskęsta, varis sukelia elektros impulsus, o druska juos išdžiovina.

Nors žiema dar nesitraukia, sodininkams jau dabar patariama galvoti apie pavasarį. Vos nutirpus sniegui, augalams pradeda grėsti vieni pavojingiausių kenkėjų – šliužai ir sraigės. Specialistai sako, kad veiksminga, natūrali ir namuose lengvai randama priemonė gali būti… kavos tirščiai, rašo westerntelegraph.co.uk. Kodėl šliužai – rimta problema sodams Sodo augalų priežiūra svarbi net ir šaltuoju metų laiku, ypač pereinamuoju laikotarpiu, kai drėgmės daug, o temperatūra kyla.

Kenkėjų antplūdis namuose ar sode gali sukelti daug streso – ypač jei tai žiurkės ar pelės. Laimei, yra veiksmingų būdų, kaip juos atbaidyti nuo jūsų namų. Graužikai ne tik yra nemalonūs svečiai namuose, bet kartu gali padaryti žalos ar perduoti ligas. Vis dėlto namų ūkiams prieinami paprasti, greiti ir natūralūs sprendimai, padedantys juos išprašyti.

Blusos – ne tik nemalonus, bet ir pavojingas parazitas, kurį galima parsinešti ne tik iš gamtos ar turėjus kontaktą su gyvūnais, bet ir iš laiptinės, viešojo transporto ar net rūsių, o namuose jos yra aktyvios visus metus. Šie smulkūs kraujasiurbiai į namus patenka nepastebimai, o atsikratyti jų – kur kas sunkiau nei išvengti. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Sigitos Korbutaitės, net trumpas kontaktas su užkrėsta aplinka gali lemti blusų invaziją, rašoma pranešime spaudai.

Atėjus šaltajam sezonui, žiurkės gali tapti nuolatine problema namuose ir soduose, kai ima ieškoti maisto ir pastotės. Vis tik ekspertas teigia, kad yra natūralus būdas jas atbaidyti – štai kas padės užkirsti žiurkėms kelią į namus. Šaltesniais mėnesiais žiurkės tampa labiau linkusios ieškoti šilumos ir maisto, todėl dažnai priartėja prie žmogaus gyvenamųjų vietų.

Apsaugoti sodą nuo amarų reikia gerokai anksčiau, nei jie pasirodys. Jei laiku nepasirūpinsite prevencinėmis priemonėmis, šis mažas kenkėjas-vabzdys gali paversti sodininkų vasarą tikru košmaru, sukeldamas masinį augalų pažeidimą. Kad kitais metais išvengtumėte nekontroliuojamo ir masinio vaismedžių ir uogakrūmių ūglių apgyvendinimo, itin svarbu suprasti, kur amaras žiemoja, ir jau dabar imtis visų reikiamų priemonių, kad sunaikintumėte jo slaptavietes ir kiaušinių dėtuvus.

Rudenį ispaniniai arionai intensyviausiai deda kiaušinėlius, todėl šis laikas tinkamiausias sudėtiems kiaušinėliams naikinti. Rudenį invazinių šliužų kiaušinėlius naikinkite mechaniškai atlikdami reguliarius patikrinimus ir valymus. Apžiūrėkite savo sklypą atidengdami galimas slėptuves. Kruopščiai apžiūrėkite drėgnas, tamsias vietas: po vazonais, akmenimis ar mulčio sluoksniu, kur šliužai mėgsta dėti kiaušinius.

Straubliuku vadinamas Otiorhynchus pseudonothus – naujas kenkėjas lietuvių soduose. Jis jau aptiktas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o mokslininkai jį pastebėjus ragina nedelsti ir apie tokias radybas pranešti. Apie Lietuvoje aptinkamą naują kenkėją anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ laidos vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Sode įsiveisę šliužai – tikras galvos skausmas lietuviams. Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria, ką dabar padaryti sode, kad kitąmet šliužų būtų mažiau.

Žiurkės sode gali sukelti daugybę nemalonumų – nuo netvarkos vejos plotuose iki ligų plitimo rizikos. Nors ne visada lengvai juos pastebėsite, šie gyvūnai gali slapta lankytis jūsų kieme, palikdami nepageidaujamus pėdsakus. Tačiau išvyti žiurkes iš savo sodo gali būti daug paprasčiau, nei manote – tam pakaks vos vienos virtuvėje naudojamos priemonės, kuri yra pigi ir visiškai saugi aplinkai, rašoma express.co.uk.

Rudenį kartu su vėsesniu ir drėgnesniu oru į namus vis dažniau užklysta vorai. Tai – jų poravimosi sezonas, kai patinai aktyviai ieško patelių, o šiltesni kambariai tampa puikia vieta slėptis ir peržiemoti. Dėl šios priežasties daugelis žmonių pastebi, kad rugsėjį vorų namuose atsiranda daugiau nei įprastai. Specialistai dalijasi dviem paprastomis taisyklėmis, kurios padės sumažinti šių nepageidaujamų svečių jūsų namuose, rašoma express.co.uk.

Artėjant šaltesniems mėnesiams, vorai ieško šiltos prieglaudos – ir dažnai juo tampa mūsų namai. Tad jei į namus lenda vorai, siūloma išbandyti natūralų būdą, kuris sveikia kaskart. Nors vorai gali kelti šiurpą, jie yra naudingi aplinkai ir padeda kontroliuoti kitų kenkėjų skaičių. Tačiau daugeliui tokia „kompanija“ nepatinka – štai natūralus būdas atbaidyti vorus be didelių sunkumų, rašoma express.co.uk.

Kai ant žemės pasirodo besimėtantys kaštonai, tai – ženklas, kad jau įsigalėjo ruduo. Vieni juos renka įvairiems rankdarbiams, kiti nė neima į rankas, tačiau specialistai pataria nepraeiti pro šalį, prisirinkti kaštonų ir padėti jų ant palangės namuose – nustebsite, kuo jie naudingi. Pasirodo, kaštonai padeda atbaidyti vorus.

Juodieji pipirai – tai ne tik prieskonis jūsų virtuvėje. Vasarą sodininkams rekomenduojama ne tik gardinti jais patiekalus, bet ir pabarstyti jų kieme. Nors tai gali skambėti neįprastai, specialistai pabrėžia: juodieji pipirai tikrai gali apsaugoti jūsų augalus nuo kenkėjų, ligų ir net pelėsio. Šis visiškai natūralus ir saugus metodas tampa vis populiaresnis, ypač tarp tų, kurie vengia chemikalų, rašoma mirror.co.uk.

Gyvenant daugiabutyje, kartais tenka pakentėti trankesnę muziką, garsesnius žingsnius ar remonto triukšmą. Tačiau ko imtis, jei dėl apsileidusių kaimynų pas jus ima veržtis įvairūs kenkėjai, kvapai, bet už sienos gyvenantys žmonės šios problemos spręsti nežada? Naujienų portalą tv3.lt pasiekė vilniečio skundas, esą gretimame bute gyvena visiškai apsileidę kaimynai, nuo kurių visas aukštas nuolat dvokia alkoholiu, šlapimu, cigaretėmis. „Išėjus iš buto dažnai tenka užsidengti nosį.

Turbūt nieko nėra nemaloniau, kaip sodybos darže įsikuriantys nekviesti „svečiai“ – kenkėjai. Jie ne tik gadina sutvarkyto ir išpuoselėto daržo vaizdą, bet taip pat pakenkia susodintiems augalams. Tad ką daryti siekiant atsikratyti šių kenkėjų? Naujienų portalui tv3.lt apie kenkėjų naikinimą sutiko papasakoti sodo prekių parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė.

Įsibėgėjus vasaros sezonui, daugelis nori, kad kiemas ar terasa būtų švarūs ir tvarkingi. Kokybiškas paviršių valymas gali būti brangus, tačiau specialistai pataria kieme paprasčiausiai papurkšti burnos skalavimo skysčio. Tai netikėtas, bet praktiškas patarimas, kaip panaudoti burnos priežiūros priemonę, kuri ne tik efektyviai išvalo kiemo terasą, bet ir atbaido sodo kenkėjus, tokius kaip uodai, šliužai ar tarakonai, rašo thesun.co.uk.

Nors namuose apsigyvenantys vorai dažnai būna visai nedideli, tačiau ne vienam tai – nemaloni kaimynystė, todėl specialistai pataria namuose pasistatyti vieną augalą. Nors skamba keistai, jis, kaip teigiama, padeda atbaidyti vorus. Vorai labiau bijo mūsų nei mes jų, o žmonių namuose apsigyvena ieškodami prieglobsčio. Jei bijote vorų ir nenorite, kad jie apsigyventų namuose, turėkite šį augalą, rašoma tips–and–tricks.co.

Kenkėjai, paplitę daugumoje sodų, dažnai kelia nemenką galvos skausmą. Pasak Karališkosios sodininkystės draugijos, šliužai ir sraigės yra vieni dažniausiai pasitaikančių kenkėjų, kurie kenkia įvairiausiems augalams. Laimei, yra net keturi natūralūs būdai jais atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu.

Šliužai ne tik apgraužia jūsų augalus – jie taip pat platina grybelines infekcijas, galinčias pražudyti visą sodą. Ypač vasarą šie gleivėti kenkėjai dauginasi itin greitai, kiekvienas iš jų gali padėti net iki 100 kiaušinėlių. Tačiau daugelis sodininkų bei daržininkų mano, kad cheminiai preparatai šliužų naikinimui – ne išeitis: jie kenkia ne tik dirvožemiui, bet ir sunaikina naudingus vabzdžius, tokius kaip kamanės, boružės ar drugeliai.

Vasara – ne tik uogų, vaisių ir žydinčių gėlių metas. Tai ir laikotarpis, kai invaziniai šliužai ramiai džiaugiasi savo „medaus mėnesiu”. Po lapų priedanga, daržuose ar komposto krūvose jie poruojasi, deda kiaušinėlius. Biologas ir įmonės „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės specialistas Liutauras Grigaliūnas įspėja: vienas šliužas per metus gali padėti net 300–500 kiaušėlių. Esant drėgnai vasarai, jų plitimas dar spartesnis.

Yra nedaug dalykų, kurie erzina labiau nei musės, o kartais net musgaudis nepadeda, todėl ekspertai papasakojo, kaip atsikratyti musių namuose ir lauke. Nors musės gali kelti rūpesčių visus metus, dažniausiai jų daugiausiai pasirodo vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. Toliau specialistai dalijasi patarimais, kaip natūraliais būdais jas atbaidyti ir efektyviai su jomis kovoti, rašoma prevention.com.

Kiekvienais metais sodo augalus puola ne tik ligos, bet ir įvairūs kenkėjai. Ieškodami veiksmingų sprendimų, stengiamės rasti balansą tarp efektyvumo ir augalų apsaugojimo. Sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė dalijasi praktiškais patarimais bei patikrintais sprendimais, padėsiančiais jūsų sodui klestėti atsikračius kenkėjų be cheminių medžiagų pertekliaus ar žalos augalams. Amarai – ypač įkyri problema Amarai – vieni dažniausiai pasitaikančių kenkėjų visuose soduose ir daržuose.

Vasarą sunokęs vyšnių ir trešnių derlius gali tapti ne tik sodininkų pasididžiavimu, bet ir... paukščių puota. Nors auginti šiuos vaismedžius nėra itin sudėtinga, kaip teigia ūkininkas Gediminas Cijūnaitis, didžiausias iššūkis – apsaugoti uogas nuo paukščių.  Pagrindiniai „vagys“  Visi sodininkai, savo kieme auginantys vyšnių ar trešnių medžius, žino šią problema: net ir gausiausio uogų derliaus gali greitai nelikti, jei sode apsilankys paukščiai.

Karaliaus Karolio III soduose kenkėjų kontrole besirūpinantis ekspertas dalijasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo žiurkių. Kenkėjų kontrolės specialistas, pelnęs karališkosios šeimos pasitikėjimą, pasidalijo svarbiausiais patarimais, kaip apsaugoti sodus nuo žiurkių ir kitų graužikų, rašoma theexpress.com.

Kenkėjai sode yra vieni labiausiai erzinančių „svečių“, kurie ne tik apgraužia susodintus augalus, tačiau taip pat kenkia ir estetiniam sodo vaizdui. Vieni iš jų – sraigės ir šliužai. Vis tik yra džiugių žinių – vos kelios gudrybės gali padėti jų atsikratyti. Išnaikinti kenkėjus soduose galima pačiais įvairiausiais būdais, tačiau geriausiai, jeigu tai daroma kuo natūralesniu keliu. Tokių priemonių naudojimas ne tik tausoja aplinką, tačiau neretai būna ir pigiau nei cheminės priemonės.

Ekspertai pasidalijo naudingais patarimais, kaip atsikratyti skruzdėlių, kad šios nesiveržtų į jūsų namus – daugeliui tai aktuali problema, kuriai ieškoma greito, paprasto ir efektyvaus sprendimo. Vasaros mėnesiais, kai oras sušyla, skruzdėlės bando patekti į namus. Tiesa, letingas oras kiek padeda tvarkytis su šia problema, tačiau vos atšyla – jos vėl suaktyvėja. Ekspertai sako, kad geriausias būdas, kaip apsisaugoti nuo skruzdėlių – palaikyti idealią švarą namuose.

Šliužai tampa vienu labiausiai paplitusių kenkėjų, kurie dauginasi žaibiškai. Sode sraigės ir šliužai paprastai minta daržovių, dekoratyvinių augalų lapais ir kovoti su jais – nemenkas iššūkis. Tačiau viena gudrybė gali praversti ir padėti atsikratyti šliužų. Gyvenimo būdo ir valymo guru ponios Hinch gerbėjai pasidalijo savo sprendimais, kaip apsaugoti sodus nuo šliužų, rašo express.co.uk.

Pernai vasaros orai buvo palankūs bakterinės degligės pasireiškimui. Po kelerių metų pertraukos bakterinės degligės židinius jau galėjome skaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Nesinori prognozuoti, tačiau panašu, kad ir šiemet galime sulaukti tokių pat šios bakterijos plitimui tinkamų orų, rašoma Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Maistinės kandys – nemalonūs, bet itin dažni kenkėjai mūsų virtuvėse. Jos maitinasi sausais produktais, tokiais kaip kruopos, miltai ar džiovinti vaisiai, o pastebėti pirmuosius ženklus, kad jų įsiveisė jūsų namuose, gali būti nelengva. Apie tai, kaip atpažinti šiuos kenkėjus ir veiksmingai jų atsikratyti, papsakojo biologas, „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.

Pušynus pažeidžiančių kinivarpų kirpikų populiacija stebimose šalies teritorijose mažėja antrus metus iš eilės, pranešė Aplinkos ministerija. Pasak jos, tokius duomenis atskleidė Valstybinių miškų urėdijos 4 regioniniuose padaliniuose šiemet tęsiamas kasmetinis miško medžių liemenų pavojingų kenkėjų, didžiųjų ir mažųjų kirpikų populiacijos monitoringas.

Vos išgirdus apie varliagyvius, šikšnosparnius, vabzdžius ir kitus panašius gyvius, daugumą apima nemalonus jausmas. Dažniausiai sodinininkai įvairiais būdais bando šių gyvių atsikratyti ar užkirsti kelią jiems atsirasti sode. Tačiau neskubėkite – šie padarėliai yra labai naudingi, nes kovoja su kenkėjais. Be išvardytų, reikėtų paminėti ir mūsų bičiulius paukštelius – vienus svarbiausių sodo sanitarų.

Ekspertai pasidalijo naudingu patarimu sodininkams, norintiems pagerinti dirvožemio kokybę ir kartu apsaugoti augalus nuo šliužų, nenaudojant cheminių priemonių. Jei šliužai niokoja jūsų augalus ir palieka skylėtus kopūstus ar salotas, šis paprastas sprendimas padės ne tik pagerinti dirvožemį, bet ir natūraliai išvyti gleivėtus kenkėjus iš jūsų sodo, rašoma express.co.uk.

Invaziniai šliužai – tikri sodininkų priešai, kurie savo kelyje naikina visa, kas želia ir skanu. Sodininkai socialiniuose tinkluose jau kurį laiką dalijasi nuotraukomis, kaip kibirais prirenka šių kenkėjų, o taip pat ieško būdų, kaip jais atsikratyti. Apie tai, kodėl sodininkus taip erzina invaziniai šliužai bei kokių priemonių reikėtų imtis siekiant jais atsikratyti, sutiko papasakoti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė.

Turbūt pavasarį sodininkai labiausiai laukia, kuomet pražys vyšnios, trešnės, slyvos, obelys, kriaušės ir visi kiti sodo augalai. Tačiau ne ką mažiau nei gražių žiedų visi laukia ir derliaus. Deja, to paties derliaus laukia ne tik jie, bet ir įvairiausi sodo kenkėjai. Kaip jų atsikratyti ir išgelbėti vaismedžius bei vaiskrūmius? Mažas ir klastingas amaras Amarus dažniausiai siejame su vyšniomis ir trešnėmis.

Kurkliai gali tapti tikrai įkyriais sodo kenkėjais, nes visur, kur tik jų atsiranda, ten augalai ir žolė nudžiūsta. Vis tik yra efektyvių kovos priemonių su jais, tad pateikiame jums kelis patarimus. Ekspertai ir sodininkai dalijasi išbandytais ir jiems suveikusiais būdais, tačiau visi sutartinai pabrėžia – kovoti su kurkliais yra be galo sunku. Kurklių gaudymas naminiais spąstais Vienas organinis kovos su kurkliais būdas yra savadarbiai spąstai su melasa.

Norint užauginti gausų ir kokybišką derlių, neužtenka vien trąšų – svarbiausia suprasti dirvožemio gyvybingumo svarbą, taikyti tvarias priemones ir atsakingai rinktis sprendimus, kurie padeda augalams augti natūraliai bei darniai su aplinka, kartu išvengiant dažniausiai daromų klaidų ir pasinaudojant šiuolaikinėmis, bet gamtai palankiomis technologijomis.

Vasarą daugelis pastebi, kad į vidų veržiasi nepageidaujami svečiai – skruzdės. Tačiau yra natūralus būdas sustabdyti jų patekimą į namus, tereikia pasisodinti šiuos augalus. Skruzdėlės dažnai patenka į žmonių namus, nes ieško maisto. Laimei, egzistuoja stebėtinai paprastas, daug pastangų nereikalaujantis būdas, padedantis jas atbaidyti, rašoma express.co.uk.

Gražus ir klestintis sodas – tikslas, dėl kurio daugelis sodininkų sunkiai dirba. Tačiau šį darbą dažnai gali sugadinti maži įsibrovėliai, kurie graužia ir naikina augalus bei gėles, todėl sodininkai raginami sode palikti nedidelį dubenėlį, pripildytą alumi. Nors tai gali pasirodyti kaip keistas pasiūlymas, ši sodininkystės gudrybė daro stebuklus ir apsaugo augalus nuo dviejų dažnai sodus puolančių kenkėjų, rašoma express.co.uk.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Muilo galima rasti kiekvienuose namuose, tai tapo nepakeičiama priemone higienos palaikymui. Bet ar žinojote, kad jis tinka ne tik rankoms plauti? Pavyzdžiui, galite įdėti gabalėlį muilo į batus – rezultatas jus maloniai nustebins. Gabalėlis muilo gali būti naudojamas įvairiems tikslams – pradedant mėgstamų batų priežiūra ir baigiant kenkėjų atsikratymu ir niežėjimo po uodų įkandimų mažinimui.

„Kiekvienais metais visi, kurie augina kopūstus, susiduria su tokiu kenkėju kaip baltasparnis. Jis suėda kopūstus, jie tampa negražūs, apgraužti“, – apie problemą pasakojo daržininkas. „Išbandžiau daug metodų ir radau tą, kuris man padeda jau trečius metus. Viskas labai paprasta“. Pasak jo, apdorodamas juos šiuo specialiu tirpalu gelbsti kopūstų derlių nuo baltasparnių.

Lietuvoje pastebėtas naujas kenkėjas, liaudyje vadinamas straubliuku – Otiorhynchus pseudonothus. Jis jau aptinkamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o jei jų paplitimo ribos didės, gali laukti liūdnos pasekmės, todėl mokslininkai ragina pastebėjus šį vabalą nedelsiant apie tai pranešti.  Apie šį kenkėją „Žinių radijo“ laidos „Kas po mūsų?“ vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Kad jūsų sode įsisuko amarai, gali išduoti įvairūs ženklai: pageltę ir susiraukšlėję lapai, lėtas augalų augimas. Tačiau yra būdų, kaip su jais kovoti – štai keli naudingi patarimai, kas padės išgelbėti sodą nuo amarų. Šie maži vabzdžiai turi minkštą kriaušės formos kūnelį (žalią, geltoną, rudą, raudoną arba juodą) ir aštrius „dantukus“. Iš vabalo užpakalinės kūno dalies styrantis vamzdelio formos smaigalys – aiškiausias požymis, kad tai tikrai amarai.

Prasidėjus kalendorinei vasarai lietuviai noriai plūsta į sodybas, tvarkosi aplinką bei kapstosi daržuose. Vis tik kartais sode randama ne tik džiuginančių radinių, o taip pat ir kenkėjų, kurie tampa tikru siaubu.

Sodininkai kasmet sunkiai dirba gražindami sodus, tačiau pasirodę šliužai ima ir viską suniokoja. Sodininkė Virginija sako, kad pati su šliužais bergždžiai kovojo ne vienerius metus, kol neatrado būdo, kurį dabar naudoja kasmet. Pasirodo, vienas natūralus produktas padeda atbaidyti šliužus nuo gražių sodo gėlių ir kitų augalų.  Šliužus traukia daugybė augalų sode, įskaitant jurginus, pentinius ir melsves. Ir tai – tik keletas jų.

Yra daug sprendimų, kaip atsikratyti kenkėjų, tokių kaip šliužai, ir vabzdžių savo sode, tačiau ši gudrybė garsėja savo veiksmingumu ir universalumu. Sodo kenkėjai, pavyzdžiui, augalus graužiantys šliužai, gali tapti dideliu galvos skausmu, kai stengiamasi apsaugoti savo sodo gėrybes. Šliužai maitinasi naktimis, todėl vienintelis šių kenkėjų veiklos požymis – nuniokota lapija ir gleivių pėdsakai.