kenkėjai

Atėjo tas metų laikas, kai sodininkams reikia budriai stebėti, ar nepasirodė šliužai ir sraigės, tačiau yra labai pigus būdas šliužus „akimirksniu atbaidyti“. Nors jie gali kenkti sodui kone visus metus, rudenį šliužai dažniausiai tampa didesne problema. Drėgni ir lietingi orai sudaro jiems idealias sąlygas būti aktyviems, o šiuo metų laiku taip pat vyksta jų veisimosi sezonas.

Kėdainių rajone, Padotnuvio kaime, įsikūrusiame Giknių šeimos ūkyje vyksta tikra žemės ūkio revoliucija, kurioje žemiškiausią mums žinomą darbą – ūkininkavimą – koja kojon lydi mokslininkų įžvalgos, o cheminius preparatus keičia pačių ūkininkų užauginti mikroorganizmai.

Šakių rajone esančiame medelyne Ieva Radzevičienė aptiko būrį įspūdingos išvaizdos ryškiai žalių vikšrų. Nors žmonėms jie nepavojingi, paprastųjų alyvų sodinukams toks nekviestų svečių antplūdis nepraėjo be pasekmių – kai kurie augalai buvo visiškai nugraužti. Gamtininkas Deividas Makavičius paaiškino, kokie drugiai išsirita iš šių vikšrų ir pagal kokį išskirtinį požymį juos galima atpažinti.

Išpuoselėtoje vejoje pasirodęs kurmiarausis gali tapti rimtu galvos skausmu – kurmiai ne tik išrausia veją, bet ir įsisuka į brangiai įrengtus gėlynus, o neretai pasiekia net prie pat terasos esančias erdves. Kurmių naikinimo specialistas, įmonės „STOP KURMIAI“ įkūrėjas Deividas Šileikis perspėja, kad delsti nereikėtų: šiems gyvūnams pradėjus daugintis, problema gali greitai išplisti po visą sklypą.

Nedidelė kandis gali paversti virtuvės spintelę tikru lervų veisimosi rojuji. Maistinės kandys kiaušinėlių nededa atsitiktinėse vietose. Dažniausiai jos slepia juos ten, kur vėliau jų palikuonys turės lengvą prieigą prie maisto. Šie kenkėjai ilgą laiką gali likti nepastebėti. Suaugusios kandys gali skraidyti virtuvėje, nors problemos šaltinis slypi vienoje iš pakuočių, spintelėje stovinčių jau ne vieną savaitę.

Vasarą vis daugiau gyvūnų ir kenkėjų tampa aktyvesni. Tarp jų yra ir žiurkės, kurių populiacija vasaros mėnesiais sparčiai auga. Nuo pavasario iki rudens tęsiasi pagrindinis jų veisimosi sezonas, todėl šiuo laikotarpiu šių graužikų pastebima gerokai daugiau. Žiurkės yra vieni labiausiai nepageidaujamų svečių namuose. Jos platina ligas, teršia aplinką, gadina turtą ir gali pridaryti nemažai nuostolių, tačiau kovoti su jomis galima ir be brangių priemonių.

Namuose pastebėtas vos vienas tarakonas dažnai tėra ledkalnio viršūnė. Šie kenkėjai aktyviausi naktį, puikiai slepiasi, sparčiai dauginasi ir iš vieno buto per inžinerines sistemas gali išplisti po visą daugiabutį. Kenkėjų naikinimo specialistė pasakoja, kad per savo darbo metus matė ir itin sudėtingų atvejų: vienas gyventojas tarakonus laikė kone savo augintiniais, o kitoje šeimoje vaikai prieš miegą ausis užsikimšdavo vata, kad vabzdžiai į jas neįlįstų.

Ūkininkas Mantas Jančiukas savo namų pastogėje apsigyvenusius širšuolus iš pradžių planavo palikti ramybėje. Tačiau netrukus jų kaimynystė tapo ne tik nemaloni, bet ir pavojinga – vienas vabzdys vyrui įgėlė tiesiog einant per kiemą, o vakarais širšuolai puldavo vos įsižiebus šviesai. Dėl mažametės dukros saugumo šeima galiausiai nusprendė kreiptis į specialistus.

Nors dauguma sodininkų daugiausia dėmesio skiria ant lapų ropojantiems kenkėjams, tikroji grėsmė neretai slypi po žeme. Sodininkas Gediminas Cijūnaitis sako, kad viena didžiausių problemų soduose ir daržuose gali tapti grambuolių lervos, pažeidžiančios augalų šaknų sistemą. Šie kenkėjai dažnai lieka nepastebėti, nes didžiąją gyvenimo dalį praleidžia dirvoje.

Kašubijos regione netoli Gdansko įsikūrusi kraštovaizdžio dizainerė, sodininkystės influencerė Katažina Bellingham jau daug metų įrodinėja, kad daržas gali būti ne tik derlingas, bet ir stulbinamai gražus, o natūralios priemonės gali padėti kovoje su kenkėjais.

Poilsis kieme daugeliui asocijuojasi su ramybe, o ne su erkėmis. Vis dėlto šie kraujasiurbiai gali platinti pavojingas ligas, todėl verta pasirūpinti, kad aplinka jiems būtų kuo mažiau patraukli. Tam gali padėti tam tikri augalai, atbaidantys erkes, ypač jei jie derinami su reguliaria kiemo priežiūra ir kitomis apsaugos nuo erkių priemonėmis.

Kodėl vienus žmones uodai puola dažniau nei kitus? Mokslininkai išsiaiškino, kad tam įtakos turi ne tik žmogaus kvapas, kūno temperatūra ar iškvepiamas anglies dioksidas. Naujausi tyrimai rodo, kad uodai ypatingą dėmesį atkreipia ir į spalvas. Eksperimento metu išskirtos keturios spalvos, kurios vabzdžius traukė ypač stipriai. Pasivaikščiojimas prie vandens ar vakaras sode neretai baigiasi niežtinčiais uodų įkandimais.

Namuose pasirodžius skruzdėlėms, daugelis tikisi, kad pakaks jas iššluoti ir išnešti į lauką ar nupurkšti vabzdžių naikinimo priemone. Tačiau kenkėjų naikinimo įmonės „MB Pelėdas“ direktorius Raimondas Rudzinskas sako, kad realybė dažnai būna visai kitokia – ypač kalbant apie faraonines skruzdėles, dar vadinamas naminėmis. Pasak jo, neretai vieno gyventojo problema iš tiesų slepia viso daugiabučio bėdą, o viename bute rastos skruzdėlės gali būti tik maža visos kolonijos dalis.

Šliužai – tikras galvos skausmas sodininkams, mat jie apgraužia mylimus sodo augalus, o šie vėliau nebeduoda derliaus arba duoda jo kur kas mažiau nei įprastai. Dalijamės su jumis būdais, kaip išnaikinti šliužus savo kieme. Pateikiame jums kelis nesudėtingus būdus, kurie gali padėti atsikratyti šliužų savo sode, rašoma idealhome.co.uk. 1. Pabarstykite kavos tirščių Nors nuomonės dėl kavos tirščių veiksmingumo išsiskiria, daugelis sodininkų teigia, kad tai padeda atbaidyti šliužus.

Vasarą soduose netrūksta gyvybės – kartu su augalais juose neretai apsigyvena ir įvairūs gyviai. Nors vieni jų nekelia jokių rūpesčių ir galbūt net džiugina sodininkus, kiti gali apgraužti augalus ar išrausti žemę, todėl netikėtai atsiradusios duobutės darže ne vienam sodininkui sukelia klausimų. Būtent tokia situacija neseniai buvo aptariama „Facebook“ grupėje „Sodas – Daržas – Kiemas – Namai“, kur viena vartotoja pasidalino neįprastai atrodančių duobučių žemėje nuotraukomis.

Erkės soduose ir kiemuose – vis daugiau galvos skausmo lietuviams kelianti problema. Specialistė sako, kad pagaliau tam yra sprendimas ir ją panaudoję galime būti saugūs. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ bendrovės MKDS komercijos direktorė Lina Mikulskytė papasakojo apie naują Lietuvoje oficialiai registruotą produktą, kuris padės apsisaugoti nuo erkių.

Alytiškė sodininkė, aistringa pomidorų augintoja Sandra Šimkevičė prieš porą dienų socialiniuose tinkluose pasidalijo tikrų daržo naikintojų vaizdo įrašu. Rankose ji laiko kurklių lizdą, iš kurio po truputėlį pradėjo lįsti patys kenkėjai. Socialiniame tinkle „Facebook“ „Daržininkų ir sodininkų“ grupėje Sandra dalijosi itin nemaloniu vaizdeliu – kurklių lizdu, iš kurio pradeda ropoti maži kenkėjai. Prie įrašo ji rašė, kad tai – jau antras lizdas, iš kurio išsirita mažieji kurkliai.

Jei ant lauke augančių augalų lapų netikėtai atsiranda skylės, daugelis sodininkų sunerimsta, kad tai gali pakenkti augalo sveikatai. Lapų pažeidimus gali sukelti įvairios priežastys, tačiau dažniausiai dėl jų kaltos penkios, rašo thespruce.com. Gera žinia yra ta, jog skylės lapuose dar nereiškia, kad augalo išgelbėti neįmanoma – reikia tik žinoti, kaip jį apsaugoti nuo tolimesnės žalos.

Nėra nieko bjauriau, kaip sode apsigyvenantys kenkėjai. Vieni iš jų – kirstukai, nedideli graužikai, kurie noriai įsikuria vietose, kuriose gali gauti maisto, o vėliau dauginasi ir veisiasi. Šie padarai gali tapti tikru galvos skausmu sodininkams. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į įmonės „Dezinfekcijos paslaugos“ projektų vadovą Petrą Lastauską, kuris sutiko pasidalinti įdomiausiu kirstukų naikinimo atveju bei nurodė, kaip šiuos kenkėjus išnaikinti patiems.

Vasaros pradžioje daugelis sodininkų ima pastebėti besiraitančius augalų lapus, sulėtėjusį augimą ar net ant stiebų ir kamienų besibūriuojančius vabaliukus. Pasak ilgametę patirtį turinčio sodininko Gedimino Cijūnaičio, būtent tai gali būti vieni pirmųjų ženklų, kad augalus užpuolė amarai.  Jis pasidalino keliais svarbiais patarimais, kaip šių nepageidaujamų gyvių atsikratyti bei kaip iš anksto užkirsti kelią amarų atsiradimui.

Lietuvoje sutinkama daugybė sraigių, tačiau retas žino, kad kai kurios jų yra vos kelių milimetrų dydžio ir laikomos itin vertingomis gamtos rūšimis. Net trys tokios mažytės sraigės įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, jos saugomos, o išlikimas priklauso nuo nykstančių drėgnų buveinių išsaugojimo. Nors dažniausiai dėmesį patraukia didesnės sraigės, gamtoje gyvena ir plika akimi sunkiai pastebimos suktenės, kurių kriauklės siekia vos 1,8–2,7 milimetro.

Šliužai yra vieni dažniausių sodo kenkėjų, galintys pridaryti daug žalos augalams ir daržovėms, tačiau yra paprastų ir veiksmingų būdų atsikratyti šliužų – tarp jų ir pigi priemonė, kurią daugelis jau turi virtuvėse. Šliužai dažnai atsiduria nemėgstamiausių sodo kenkėjų sąrašo viršuje ir yra laikomi tikru kiekvieno sodininko košmaru.

Nors vorai – itin reikalingi ir svarbūs mūsų gamtoje, vis tik jų kaimynystė nuosavuose namuose gali būti ne itin maloni. Vis tik teigiama, kad vienas augalas gali padėti atbaidyti vorus ir patariama jį turėti namuose. Vorai labiau bijo mūsų nei mes jų, o žmonių namuose apsigyvena ieškodami prieglobsčio. Jei bijote vorų ir nenorite, kad jie apsigyventų namuose, turėkite šį augalą, rašoma tips–and–tricks.co.

Nors kurklius sodininkai ir daržininkai vadina vienais pavojingiausių kenkėjų, kovoti su jais galima ne tik cheminėmis priemonėmis. Vis daugiau žmonių renkasi biologinę apsaugą – nematodus, kurie padeda sumažinti kurklių populiaciją ir apsaugoti augalus nuo žūties. Kurkliai gali pridaryti didelių nuostolių vos per kelias dienas. Pažeisdami augalų šaknis jie sunaikina viską, ką sutinka savo kelyje, iš pirmo žvilgsnio sveikai augę augalai staiga pradeda vysti ir nykti.

Skruzdėlės sode ar namuose gali greitai tapti tikru galvos skausmu, tad jų naikinimui vietoje cheminių priemonių verta išbandyti natūralius metodus. Vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių – česnako nuoviras, kuris veikia kaip natūrali vabzdžių atbaidymo priemonė. Pavasarį ir vasarą po virtuvę ar terasą vaikštinėjančios skruzdėlės – dažna problema. Šie vabzdžiai labai greitai atranda kelią prie maisto ir nuolat grįžta į tas pačias vietas, rašoma fakt.pl.

Lietuvos sodininkai ir daržininkai, be savo tiesioginių darbų, turi nedelsti ir ruoštis kenkėjų, ypač šliužų, kontrolei. Kenkėjai suaktyvėja šiltuoju metų laiku ir gali padaryti didelę žalą augalams, todėl svarbu jau dabar imtis veiksmingų jų populiacijos mažinimo priemonių. Kovoti su šliužais būtina, kitaip jie gali nuniokoti visą derlių. Šiuo metu priemonių kovai su jais yra įvairiausių – ir natūralių, ir cheminių, reikia tik pasirinkti.

Skruzdėlės gali žaibiškai užplūsti balkoną, sodą ir daržą, ypač šiltesniais mėnesiais. Nors jos yra natūralios ekosistemos dalis, jų kaimynystės pageidauja ne visi. Daugelis žmonių griebiasi cheminių preparatų, tačiau yra veiksmingų naminių būdų, kaip išprašyti skruzdėles naudojant natūralius ingredientus. Skruzdėlės sode dažniausiai pasirodo pavasarį ir vasarą. Jos renkasi sausas ir saulėtas vietas, be to, jas vilioja maisto likučiai ir amarai.

Kasmet Lietuvos sodininkams didžiuliu galvos skausmu tampa vieni nemaloniausių kenkėjų – šliužai. Pastaraisiais metais, ko gero, vienas dažniausiai sodininkų užduodamų klausimų yra paprastas: kaip naikinti šliužus? Specialistė pateikia naudingus patarimus. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ laidos konsultantė, bendrovės „MKDS“ komercijos direktorė Lina Mikulskytė papasakojo apie naują priemonę naikinti šliužus, kuri ne tik veiksminga, bet dar ir naudinga.

Kai vejoje pradedi matyti keistus, purius plotus ir mažus iškeltos žemės takelius, to pakanka, kad širdis nusiristų į kulnus. Tai rodo, kad greičiausiai po žeme darbuojasi kurkliai. Laimei, yra būdų, kaip kovoti su kurkliais, tačiau pasiruoškite, kad tai nebus lengvas darbas. Kurkliai rausia tunelius po žeme, naikina žolės, daržovių, kitų augalų šaknis. Tačiau galite įveikti šiuos kenkėjus išbandę kelis toliau pateikiamus patarimus, rašo luvalawn.com.

Orai Lietuvoje vis dar permainingi, tačiau tai nestabdo gamtos – ima žydėti sodai. Vis tik kartu su jais į juos atkeliauja ir kenkėjai, tačiau viena priemonė gali tapti itin vertinga stebint kenkėjų kiekius ir juos gaudant. Kaip TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo bendrovės „MKDS“ komercijos direktorė Lina Mikulskytė, feromoninės gaudyklės yra naudinga priemonė – ją galima panaudoti ir tam, kad sužinotume, ar sode yra kenkėjų, ir jų gaudymui.

Gegužė – metas, kai dauguma sodininkų sodina savo pomidorų daigus į atvirą gruntą. Tačiau reikia nepamiršti, kad auginimas reikalauja nuolatinės priežiūros ir greitos reakcijos į pirmuosius problemų požymius – štai kokie kenkėjai dažniausiai puola pomidorus, kaip juos atpažinti ir su jais kovoti. Pomidorų kenkėjai per trumpą laiką gali sunaikinti lapus, stiebus ir vaisius, todėl sumažėja derlius.

Kurkliai – vieni nemaloniausių daržo gyventojų, galintys greitai sunaikinti augalų šaknis ir visą derlių. Nors daugelis ieško stebuklingų sprendimų, praktika rodo, kad efektyviausi metodai dažnai būna paprasti ir lengvai pritaikomi.

Socialiniuose tinkluose išplito sodininkams aktuali patirtis – kaip apsaugoti augalus nuo grambuolių lervų, galinčių sunaikinti visą derlių. Paskyros pavadinimu „Mamos blogas“ pasidalintame įraše atskleidžiamas paprastas metodas, kurį autorė taiko jau ne vienerius metus. Šiltnamyje – pavojingas radinys Įraše aprašoma situacija, su kuria susiduria ne vienas daržininkas – netikėtai aptiktos grambuolio lervos prie augalų šaknų.

Specialistai pataria sodininkams dar prieš prasidedant tikrajam pavasario augmenijos prabudimui sode panaudoti vieną paprastą ingredientą, kuris atbaidys kenkėjus. Atėjus pavasariui daugelis jau pradeda važiuoti į sodus, tad svarbu pasirūpinti graužikų atbaidymu. Pasak trijų kenkėjų kontrolės specialistų, juodųjų pipirų pabarstymas sode gali padėti atbaidyti peles. Pavasarį rekomenduojama sode paberti juodųjų pipirų, kad jie atbaidytų kenkėjus, rašoma express.co.uk.

Piktžolės gali užvaldyti jūsų sodą, jei nebus imamasi priemonių, ir sodininkų bendruomenė socialiniuose tinkluose dabar pasidalijo veiksmingu būdu, kaip sunaikinti piktžoles ir užkirsti kelią jų sugrįžimui. Nesvarbu, ar turite grindinį su tarp plytelių prasimušančiais žaliais ūgliais, ar gražų gėlyną, kuriame nenorite piktžolių, jas išnaikinti yra lengviau nei manote, rašoma express.co.

Augalų auginimas gali pagerinti bet kurią lauko erdvę, tačiau gali būti apmaudu, kai juos puola šliužai ir sraigės. Išlaikyti augalus naikinančius kenkėjus atokiau gali būti sudėtinga, jei norite turėti sveiką, klestintį sodą, tačiau sodininkas sako, kad viena gudrybė veikia puikiai. Cheminės priemonės gali būti brangios ir net kenkti aplinkai. Laimei, vienas sodininkas atskleidė nebrangią alternatyvą, kuri atbaido šliužus ir sraiges, kartu išlikdama draugiška aplinkai.

Pavasarį ir vasarą skruzdėlės dažnai pasirodo ne tik sode, bet ir namuose ar terasose. Nors parduotuvėse netrūksta cheminių priemonių, vis daugiau žmonių renkasi natūralius būdus. Vienas paprasčiausių būdų išvaryti skruzdėles – česnako nuoviras, kuris veikia kaip natūralus vabzdžių atbaidymo būdas, rašoma fakt.pl. Ar česnakas naikina skruzdėles? Česnakuose yra stipraus kvapo sieros junginių, kurie vabzdžius veikia dezorientuojančiai.

Ši žiema Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad stipresnis ir ilgesnis šaltis tęsėsi mums jau neįprastai ilgai, lyginant su pastarųjų keletą metų, o rimtesnis atodrėkis prasidėjo  tik visai neseniai. Natūralu, kad dalis gyventojų tikisi, kad šaltis „iššaldė“ kenkėjus ir pavasarį jų bus mažiau. Vis dėlto, pasak  bendrovės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės specialisto, biologo Liutauro Grigaliūno, viskas nėra taip paprasta.

Apelsinų žievelės gali būti ne tik virtuvės atliekos, bet ir vertinga natūrali priemonė sode. Jose gausu eterinių aliejų ir naudingų medžiagų, todėl jos gali pagerinti kompostą, atbaidyti kenkėjus ar net padėti dezinfekuoti sodo įrankius. Sodininkystės ekspertai paaiškina, kaip šias citrusinių vaisių žieveles panaudoti ekologiškai ir be chemikalų, rašo thespruce.com.

Kurmių išrausti tuneliai gali sugadinti net gražiausią veją ir tapti tikru galvos skausmu sodininkams. Nors šie gyvūnai naikina kai kuriuos kenkėjus, jų paliekama žala dažniausiai nusveria naudą. Kraštovaizdžio ir vejos priežiūros specialistė Lori Johnson dalijasi natūraliais būdais, kurie padės atsikratyti kurmių nenaudojant kenksmingų nuodų, rašoma thespruce.com.

Pavasarį braškės dažnai tampa šliužų taikiniu, tačiau pasitelkę vieną paprastą patarimą sodininkai gali lengvai apsaugoti savo augalus nuo šių nemalonių kenkėjų. Pasak specialistų, pakanka vieno paprasto sprendimo – tinkamai parinkto mulčio, rašo express.co.uk. Pavasarį braškėms kyla didžiausia grėsmė Kovo mėnesį, kai nutirpsta sniegas ir sode pradeda rodytis pirmieji žalumos ženklai, sodininkai vėl imasi sodinimo darbų. Tai puikus metas pradėti auginti ir braškes.

Šliužai gali per vieną naktį nusiaubti daržą ar gėlyną – sunaikinti jaunus daigus, nugraužti salotas ir palikti gleivių pėdsakus ant kruopščiai prižiūrimų augalų. Pavasaris yra aktyviausias šliužų sezonas: šilti ir drėgni orai juos išvilioja maitintis augalais. Daugelis kovos su šliužais būdų, tokių kaip alaus gaudyklės, varinė juosta ar druska, juos žaloja ar žudo ir taip trikdo sodo ekosistemą. Alaus gaudyklėse jie nuskęsta, varis sukelia elektros impulsus, o druska juos išdžiovina.

Nors žiema dar nesitraukia, sodininkams jau dabar patariama galvoti apie pavasarį. Vos nutirpus sniegui, augalams pradeda grėsti vieni pavojingiausių kenkėjų – šliužai ir sraigės. Specialistai sako, kad veiksminga, natūrali ir namuose lengvai randama priemonė gali būti… kavos tirščiai, rašo westerntelegraph.co.uk. Kodėl šliužai – rimta problema sodams Sodo augalų priežiūra svarbi net ir šaltuoju metų laiku, ypač pereinamuoju laikotarpiu, kai drėgmės daug, o temperatūra kyla.

Kenkėjų antplūdis namuose ar sode gali sukelti daug streso – ypač jei tai žiurkės ar pelės. Laimei, yra veiksmingų būdų, kaip juos atbaidyti nuo jūsų namų. Graužikai ne tik yra nemalonūs svečiai namuose, bet kartu gali padaryti žalos ar perduoti ligas. Vis dėlto namų ūkiams prieinami paprasti, greiti ir natūralūs sprendimai, padedantys juos išprašyti.

Blusos – ne tik nemalonus, bet ir pavojingas parazitas, kurį galima parsinešti ne tik iš gamtos ar turėjus kontaktą su gyvūnais, bet ir iš laiptinės, viešojo transporto ar net rūsių, o namuose jos yra aktyvios visus metus. Šie smulkūs kraujasiurbiai į namus patenka nepastebimai, o atsikratyti jų – kur kas sunkiau nei išvengti. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Sigitos Korbutaitės, net trumpas kontaktas su užkrėsta aplinka gali lemti blusų invaziją, rašoma pranešime spaudai.

Atėjus šaltajam sezonui, žiurkės gali tapti nuolatine problema namuose ir soduose, kai ima ieškoti maisto ir pastotės. Vis tik ekspertas teigia, kad yra natūralus būdas jas atbaidyti – štai kas padės užkirsti žiurkėms kelią į namus. Šaltesniais mėnesiais žiurkės tampa labiau linkusios ieškoti šilumos ir maisto, todėl dažnai priartėja prie žmogaus gyvenamųjų vietų.

Apsaugoti sodą nuo amarų reikia gerokai anksčiau, nei jie pasirodys. Jei laiku nepasirūpinsite prevencinėmis priemonėmis, šis mažas kenkėjas-vabzdys gali paversti sodininkų vasarą tikru košmaru, sukeldamas masinį augalų pažeidimą. Kad kitais metais išvengtumėte nekontroliuojamo ir masinio vaismedžių ir uogakrūmių ūglių apgyvendinimo, itin svarbu suprasti, kur amaras žiemoja, ir jau dabar imtis visų reikiamų priemonių, kad sunaikintumėte jo slaptavietes ir kiaušinių dėtuvus.

Rudenį ispaniniai arionai intensyviausiai deda kiaušinėlius, todėl šis laikas tinkamiausias sudėtiems kiaušinėliams naikinti. Rudenį invazinių šliužų kiaušinėlius naikinkite mechaniškai atlikdami reguliarius patikrinimus ir valymus. Apžiūrėkite savo sklypą atidengdami galimas slėptuves. Kruopščiai apžiūrėkite drėgnas, tamsias vietas: po vazonais, akmenimis ar mulčio sluoksniu, kur šliužai mėgsta dėti kiaušinius.

Straubliuku vadinamas Otiorhynchus pseudonothus – naujas kenkėjas lietuvių soduose. Jis jau aptiktas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o mokslininkai jį pastebėjus ragina nedelsti ir apie tokias radybas pranešti. Apie Lietuvoje aptinkamą naują kenkėją anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ laidos vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.