Pasak jo, kyla klausimų, ar G. Nausėda tikrai supranta, koks yra prezidentūros vaidmuo ir koks premjerės vaidmuo.
Į susisiekimo ministrus kandidatuojantis Kasparas Adomaitis naujienų portalui tv3.lt pasiteiravus, ar prezidentūroje buvo siūlomos konkrečios pavardės į viceministrus, aiškino, kad pats prašė rekomendacijų apie galimus kandidatus į viceministrus.
„Aš rekomendacijų pats iš daug ko prašau, su daug kuo diskutuoju, atsiklausiu nuomonės. Be abejo, apie kandidatus reikia susirinkti įvairiapusį vaizdą. Po to jau galutinį sprendimą priimsiu pats. {...} Nesvarbu ar tai būtų prezidento, ar kažkieno kito nuomonė, bet svarbu nepriekaištinga visų žmonių, su kuriais dirbsiu, reputacija“, – tv3.lt aiškino K. Adomaitis.
„Buvau jau pradėjęs aktyviai formuoti komandą ir turiu jau keletą stiprių žmonių, kurie prisijungs ir aktyviai tęsiu pokalbius su galimais kandidatais (į viceministrus – aut. past.) Keletą pavardžių buvau įvardijęs susitikime, tiesą sakant, tas procesas yra dinamiškas, nėra taip, kad su žmonėmis galėtum sutarti konkrečiai – tai preliminarūs susitarimai. Buvo tų pavardžių ir keletas atsirado naujų“, – pridūrė K. Adomaitis.
Politologas: „Nemanau, kad Nausėda adekvačiai supranta, koks yra prezidentūros vaidmuo“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius kritikuoja tokį kandidato žingsnį ir prezidentūros vaidmenį.
„Jeigu ponui Adomaičiui reikia pagalbos – tai jis padarė klaidą jos prašydamas prezidentūroje. Prezidentūra nėra vykdomoji valdžia. Prezidentūros nuomonė apie vienus ar kitus viceministrus normaliai neturėtų apskritai nieko reikšti. Jam reikia klausti nuomonės apie viceministrus koalicijos partnerių, premjerės Ingridos Šimonytės ir kitų ministrų. Už vyriausybės sudarymą pirmiausia atsako ministrė pirmininkė, šiuo atveju, I. Šimonytė. O prezidentūra geriausiu atveju turi patariamąjį balsą. Dabar už I. Šimonytę sudarinėja vyriausybę.
Dėl rimtų priežasčių yra galima atmesti vieną ar kitą ministrą, bet jei įvyks masinis atmetimas – tai būtų prezidentūros paraiška apskritai sudaryti vyriausybę. Tie gandai, kad yra siūlomi viceministrai patvirtina intenciją iš kito galo, kad mes čia vos ne surikiuosime visus pareigūnus I. Šimonytei. Jai garantuotai tokių paslaugų nereikia – ji atsako už vyriausybės sudarymą ir vyriausybės darbą. Jeigu visa tai realiai vyksta ir intencijos yra tokios, nemanau, kad Nausėda adekvačiai supranta, koks yra prezidentūros vaidmuo ir koks premjerės vaidmuo“, – teigė politologas V. Valentinavičius.
Pasak jo, kandidatų tikrinimas patarėjų lygyje – vertinamas labai neigiamai, nes tai žemina kandidatus.
„Jie tardomi kaip eiliniai darbuotojai kažkokiam banke. Nuleidimas iš politinio į biurokratinį lygį savaime yra nesuprantamas ir sunkiai priimtinas dalykas. Tos žinios, kad kalbama apie komandą ir net konkrečias viceministrų pavardes – tai yra skandalinga. Kiek tai galėtų būti teisinga? Pats prezidentas lyg tai neigia, kad čia išsigalvojimas, bet per daug kandidatų apie tai kalba. Kišimasis į komandų formavimą – tai dar keistesnis dalykas.
Trečias dalykas – kokiais kriterijais vadovaudamasis Nausėda vertina ir ko jis siekia. Mes matome gremėzdišką atrankos procesą, kuriame tarytum tyčia kuriama ir specialiai rūpinamasi, kad būtų daug galimybių nukirsti vieną ar kitą kandidatą. Ko G. Nausėda siekia? Ar viso labo tuščių ambicijų patenkinimo, ar sąžiningas noras atrinkti geriausius kandidatus – kas nepanašu. Panašiau į smulkų priekabiavimą. Pats blogiausias variantas, kad būtų uždelstas Vyriausybės formavimas ir pratęstas Sauliaus Skvernelio laikinosios vyriausybės gyvavimas“, – svarstė V. Valentinavičius.
Prezidentūra: „Prezidentas šiuo metu nesiūlo konkrečių žmonių“
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis spaudos konferencijos paneigė, kad prezidentūra siūlo konkrečius žmones į viceministro postus.
„Visose susitikimuose, bent jau kur man yra tekę dalyvauti, prezidentas klausia kandidatų apie jų komandą. Ar jie jau apie ją yra galvoję ir, jei taip, tai kokie yra tie konkretūs žmonės. Prezidentas klausia kandidatų apie jų komandos formavimą.
Prezidentas šiuo metu nesiūlo konkrečių žmonių. Jis, kaip ir minėjau, teiraujasi kandidatų apie jų komandų formavimą – ką jie yra numatę“, – teigė prezidento atstovas spaudai A. Bubnelis.
Kiti kandidatai teigė pasiūlymų iš prezidentūros neišgirdę
Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres Monika Navickienė teigė konkrečių pavardžių, kas galėtų būti viceministrais, prezidentūroje neišgirdusi.
„Komandos klausimas buvo aptartas ir paliestas. Tačiau tokia kryptimi, kad komandai kelčiau, jei gaučiau prezidento pasitikėjimą, aukštus profesionalumo kriterijus. Kad komanda tikrai būtų pasirengusi įgyvendinti mūsų koalicijos programą.
Kol kas, kol nėra gautas prezidento pasitikėjimas, kol nėra aišku, ar būsiu paskirta ministre – tikrai per ankstyva kalbėti apie konkrečius žmones. {...} Bet apie konkrečias asmenybes ir personalijas kalbėta nebuvo“, – teigė Monika Navickienė.
Kandidatas į susisiekimo ministrus Simonas Kairys teigia taip pat konkrečių pageidavimų ir pavardžių iš prezidentūros neišgirdo.
„Man konkrečių pavardžių tikrai niekas nesakė. Aš savo komandą jau dabar formuoju, kalbuosi ir judame į priekį. Bet kol esu kandidatas į ministrus – tai būtų neetiška apie kažkokias pavardes kalbėti.
Kai aš išdėsčiau viziją, kaip matyčiau (savo komandą – aut. past.), supratau, kad reakcija buvo teigiama“, – teigė S. Kairys.
Dobrovolska: „Sprendimą dėl komandos formavimo ir konkrečių žmonių priimu asmeniškai“
Ketvirtoji su prezidentu susitikusi kandidatė į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska teigė, kad į prezidentūrą žengė taip pats su galimu savo komandos sąrašu.
„Savo namų darbus aš atlikau. Atėjau į susitikimą pasiruošusi. Kalbėjau ne tik apie darbus, bet ir apie formuojamą komandą, kurios didžiąją dalį jau turiu. Pristačiau prezidentui tiek konkrečias pavardes, tiek matomą pasiskirstymą ir kokiu būdu tie žmonės atlieptų autoriteto, lyderystės poreikius, bet ir specifinių žinių turėjimą.
Atėjau su didžiąją dalį iš esmės sudarančiu komandos sąrašu, su konkrečioms pavardėmis, su labai aiškia vizija – už ką konkretus žmogus būtų atsakingas ir kokias vertybes atsineša, kurios tikėtina, kad leistų realizuoti viziją. Šiandien neturiu sutikimo viešinti tas pavardes, kol nėra galutinio sprendimo iš prezidento. Dėl to turėtume palaukti“, – po susitikimo su prezidentu kalbėjo E. Dobrovolska.
Pasiteiravus, ar iš prezidento patarėjų išgirdo konkrečių siūlymų į viceministro postus, ji tiesiogiai neatsakė: „Aš labai sąmoninga esu už komandos formavimo atsakingumą. Aš puikiai suprantu, kad su tais žmonėmis teks dirbti man, todėl sprendimą dėl komandos formavimo ir konkrečių žmonių priimu asmeniškai.“
„Aš tikrai nesulaukiau jokios neigiamos reakcijos. Akivaizdu, kad prezidentui dalis pavardžių yra žinoma, dalis galbūt mažiau. Esu tikra, kad prezidentas tą laiką iki galutinio sprendimo priėmimo galės skirti tiek įvertinti tuos dalykus, kuriuos aptarėme, tiek įvertinti mano pateiktą komandą, jei turės pastabų“, – pridūrė E. Dobrovolska.
Šimonytė teigė, kad viceministrų nesiūlys ir nepirš
Premjerė Ingrida Šimonytė TV3 Žinių „Dienos komentare“ praėjusią savaitę teigė, kad ji tikrai nesiūlys ir nepirš ministrams kandidatų į viceministrus ar patarėjus.
„Ministras yra pats atsakingas už savo komandą – aš tą labai gerai iš to laiko, kai pati buvau ministrė. Ministras turi pasirinkti žmones, kuriais pats pasitiki, su kuriais gali pasiekti geriausią rezultatą.
Aš norėčiau pamatyti pavardes. Jos turėtų būti, sakyčiau, priimtinos, neturėtų būti kažkokių didelių abejonių dėl žmogaus galėjimo užimti tas pareigas. Bet jei žmogus pasirodytų toksai, kuris man pasirodytų nepriimtinas, aš prašyčiau paties ministro surasti žmogų, kuris galėtų tokį kandidatą pakeisti. Aš labai tikiu, kad taip ministrų komandos bus formuojamos“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak jos, diskusijose prezidentūroje ar bet kur kitur gali iškilti pavardžių, kurios gali būti vertos paminėti kaip ministrų komandos sudėtinė dalis.
„Bet jeigu išgirsčiau apie kokį nors spaudimą, primygtinį siūlymą ar reikalavimą – tai tikrai, manau, kad tai būtų nesuprantamas dalykas“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Politologas Bielinis dėl viceministrų: „Tai yra ydingas požiūris“
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis turi kitokią nuomonę ir mano, kad prezidentūra turi teisę patarti dėl viceministrų.
„Viceministrai yra paties ministro komandos dalis. Ministras veikia su savo komanda. Todėl natūralu, kad aptariant paties ministro kandidatūrą, neišvengiamai reikia susimąstyti ir ties jo komanda, kaip veiks konkrečiose srityse.
Manau, kad aptariant kandidatą į ministrus – tikslinga aptarti ir to kandidato komandą. Jei kažkas mano, kad prezidentas neturi galimybės ir jokios teisės svarstyti, teikti ir siūlyti kandidatus į ministrus arba vienaip kitaip aptarinėti tos kandidatus į ministrus su premjeru, arba tuo labiau siūlyti variantus dėl viceministrų – manau, kad tai yra ydingas požiūris.
Tiek prezidentas, tiek jo komanda, ko gero, svarsto visokias galimybes. Teikdami ar siūlydami vieną ar kitą versiją – tai nereiškia, kad jie perša ar reikalauja. Tai ne šantažas, tai paprasčiausias aptarimas, kaip suprantu, su savo variantais. Diskusijose yra normalu tokie variantai“, – pažymėjo L. Bielinis.
Prisiminė, kaip Grybauskaitė ieškojo susitepusių viceministrų
Prezidentūros noras daryti įtaką ne tik dėl ministrų, bet ir viceministrų buvo stebimas ir Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metu. Dar 2014 metais antrai kadencijai išrinkta D. Grybauskaitė iš karto pradėjo ieškoti susitepusių viceministrų ir vėliau spaudė ministrus juos atleisti.
Politologas puikiai prisimena šį laiką ir mano, kad šiuo metu specialiosios tarnybos taip pat atėjusios į pagalbą G. Nausėdai.
„Manau, kad specialiosios tarnybos vienaip ar kitaip yra atėjusios į pagalbą prezidentui ir jo komandai. Specialiųjų tarnybų informacija gali palengvinti ir patiems kandidatams į ministrus, ir prezidentui komandos atrankoje. Tokiu būdu, kad nepadarytų galimų klaidų“, – teigė L. Bielinis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas V. Valentinavičius teigia, kad G. Nausėda ir D. Grybauskaitė yra nesulyginami.
„Kas yra leidžiama Jupiteriui, neleidžiama Jaučiui. Grybauskaitė dėl savo autoriteto ir būdo smarkumo galėjo sau leisti tokius dalykus, nes turėjo stiprų autoritetą. Jos prisibijojo politikai ir vyriausybėje, ir Seime.
Nausėda tų dalykų visiškai neturi. Be to, Grybauskaitė turi pakankamai rimtą pasiteisinimą, nes tuomet Vyriausybę sudarinėjo Ramūnas Karbauskis ir buvo problemų su žmonėmis, tragiškai trūko žmonių. Grybauskaitė pasinaudojo tuo ir vyriausybėje ne be jos pagalbos, ne be jos spaudimo atsidūrė tokie ministrai kaip Rokas Masiulis, po to buvo kalbama, kad Karoblis ir Linkevičius buvo Grybauskaitės ministrai“, – teigė V. Valentinavičius.
