Vakar pavakare pirmojo oficialaus vizito į Lenkiją išvykęs premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su Lenkijos prezidentu Bronislavu Komorovskiu (Bronislaw Komorowski) ir ministru pirmininku Donaldu Tusku. Su Lenkijos vadovais A.Butkevičius kalbėjosi apie energetiką, ekonomiką, aptarė projektus "Rail Baltica", "Via Baltica" ir elektros jungties "LitPol Link" projekto eigą. Prieš išvykdamas į Lenkiją, A.Butkevičius žurnalistams sakė, kad, skirtingai nei praėjusį ketvirtadienį Lenkijoje viešėjęs užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, neketina atsiprašinėti kaimynų dėl draudimo pavardes pasuose rašyti lenkiškai. "Aš nepadariau jokio nusikaltimo, kad aš paimčiau ir atsiprašinėčiau", - sakė premjeras. RESPUBLIKA
Iš vienos pusės - pageidavimai, iš kitos - pažadai. Taip vakar Varšuvoje kalbėjo Lenkijos ir Lietuvos premjerai Donaldas Tuskas ir Algirdas Butkevičius. Po pokalbio premjerai žurnalistams pareiškė, kad šalys sieks gerinti santykius ir aktyviau bendradarbiauti. Vyriausybių vadovai kalbėjo apie bendrų energetinių ir transporto projektų plėtojimą, pagalbą Lietuvai pirmininkaujant ES ir Vilniuje rengiant Rytų partnerystės forumą. D.Tuskas savo kalbą pradėjo pabrėždamas, jog Lenkija viliasi, kad Lietuva nebedels įteisinti originalių lenkiškų pavardžių rašybos dokumentuose, taip pat dvikalbių vietovardžių tautinių mažumų tankiai gyvenamose teritorijose. A.Butkevičius paaiškino, kad jau sudaryta vyriausybinė komisija, kuri iki kovo 1 dienos įvardys problemas, per mėnesį pateiks jų sprendimo būdus, o iki liepos jie bus pateikti svarstyti Seime, o galbūt net palaiminti. Su vienos dienos vizitu Varšuvoje viešėjęs A.Butkevičius vakar taip pat susitiko su prezidentu Bronislavu Komorovskiu. Ir Lenkijos politikai, ir žiniasklaida atidžiai stebi naujos Lietuvos Vyriausybės veiklą ir neslepia vilčių, kad jai valdant šalių santykiai pagerės. LIETUVOS RYTAS
Ūkio bankas parklupęs ir vargu ar atsities. O Lietuvos žmonėms, dar nepamiršusiems "Snoro" įvykių, vėl tenka griebtis už širdies ieškant savo pinigų. "Įsakymas - sutrypti lietuviškus bankus." Tokia 2011 metų lapkričio 15 dienos "Lietuvos ryto" antraštė sukėlė ant kojų visą šalies valdžią ir teisėsaugą. Atkirčio nereikėjo ilgai laukti: jau po poros dienų sustabdyta "Snoro" veikla, o vėliau bankas buvo nacionalizuotas ir jam paskelbtas bankrotas. Vakar duris užvėrė dar viena didžiulė lietuviško kapitalo finansų institucija - Ūkio bankas. Irgi ne savo, bet Lietuvos banko, o gal ir aukštesnės valdžios nurodymu. Ūkio bankas žlugo. Nepadėjo nei prezidentė, nei "Žalgirio" vardas. LIETUVOS RYTAS
Tuo metu, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pramogavo Užgavėnių šventėje vienoje Vilniaus mokykloje, kitame sostinės gale - Lietuvos banke - buvo patvirtintas sprendimas apriboti Ūkio banko veiklą. Ar Lietuvoje vėl pasikartojo "Snoro" banko istorija? Nieko panašaus bent jau vakar neįvyko - prie sostinės centre esančių Ūkio banko padalinių būriavosi tik žurnalistai, nei įniršusių indėlininkų, nei grynųjų pinigų iš bankomatų negalinčių pasiimti klientų antplūdžio nebuvo. RESPUBLIKA
Vakar Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose į tarptautinę pusės metų operaciją Afganistane išlydėti penktosios Oro pajėgų mokymo grupės kariai. Sunkiausia kariams buvo atsisveikinti su artimaisiais. Į misiją išlydėti šeši Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės kariai bei vienas Latvijos karys. Afganistane prie jų prisijungs keturi ukrainiečiai ir keturi belgai. Operacijos metu Kandaharo oro uoste Oro pajėgų mokymo grupė (OPMG 5) toliau mokys Afganistano nacionalinės armijos karius vykdyti eskadrilės lygmens oro operacijas sraigtasparniais. "Misija - ne sanatorija ar poilsio namai. Tai - darbas, kuris pareikalaus ištvermės, asmeninio pasiaukojimo ir sėkmės. Jums, išvykstantiems, lengviau nei artimiesiems, kurie su jauduliu lauks žinių", - sakė kariuomenės KOP vadas. Paklaustas, ką sunkiausia palikti gimtinėje, J. Devindoris šypsodamasis atsiduso: "Viską sunku." ŠIAULIŲ KRAŠTAS
