„Mes manome, kad buvome draugiški 20 metų, bet nesulaukėme atsako.“ Tai vakar pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Lietuvos politikai pastaruoju metu nuolat kartoja, kad Vilniaus santykiai su Varšuva ir toliau lieka geri, o daugiausia problemų esą kelia „paskirų politikų“ ambicijos ar net sąmoningas aistrų kurstymas. Vieša paslaptis, kad atšalusių santykių „pagrindine problema“ Lietuvoje įvardijamas Lenkijos užsienio reikalų ministras. „Lietuvos rytas“ nusprendė išsiaiškinti, kaip iš tiesų padėtį vertina pats R. Sikorskis.
„Lietuvoje iš tiesų yra daugiausia lenkų mokyklų iš visų užsienio šalių, kuriose yra lenkų bendruomenių. To nė nemanau ginčyti. Esame susirūpinę dėl krypties: ar tokia lenkų bendruomenės padėtis bus išlaikyta, ypač dėl mokyklų, ar ji gerės, ar vis dėlto sudaromos sąlygos padėčiai blogėti. Bet noriu pakartoti, jog mes tikėjomės, kad po dvidešimties metų Lietuva pradės spręsti bent vieną problemą iš mūsų keliamų. Tai – ir nuosavybės atkūrimo klausimai, ir pavardžių rašymas, ir galimybė vietovardžius rašyti dviem kalbomis. Bet, užuot tas problemas pradėjus spręsti, atsirado nauja. Ir net nepaisant to, ką manau aš asmeniškai, Lietuvos lenkų bendruomenė, dėkui Lietuvos demokratijai, yra vis labiau politiškai įtakinga. Ir ji protestuoja, surinko dešimtis tūkstančių parašų, kad įstatymo nepasirašytų prezidentė. Tačiau jie nebuvo išgirsti. Politiškai vertinant, mūsų nuomone, tai nėra gera kryptis“,– sakė R.Sikorskis. „R.Sikorskis: Lietuva netesi savo pažadų“. LIETUVOS RYTAS
Lietuvos ir Austrijos pilietis Gargždų futbolo klubo „Banga“ vyriausiasis treneris Arminas Narbekovas jaučiasi suglumintas Austrijos pareigūnų, leidusių netrukdomai išvykti Sausio 13-osios bylos kaltinamajam Michailui Golovatovui. Buvęs KGB pulkininkas M.Golovatovas buvo sulaikytas Vienoje, tame mieste, kur su žmona ir dviem vaikais gyvena garsiausias Lietuvos futbolininkas A.Narbekovas. Žaidęs Austrijos klubuose ir dirbęs treneriu, 1996 metais priėmęs šios šalies pilietybę A.Narbekovas prisimena, su kokiu dėmesiu ir atjauta austrai domėjosi 1991 metų sausio įvykiais Lietuvoje. „Jie buvo vieni pirmųjų, iš kurių sulaukėme tokio dėmesio ir palaikymo. Atsimenu, tuo metu žaidžiau ten... Gal sprendimus šiandien priima kiti, gal laikui bėgant tie dalykai išsitrina kitiems iš atminties, – bet teko girdėti, skaityti internete, kad daug austrų politikų neigiamai vertina aplaidumą, dėl kurio M.Golovatovas nebuvo suimtas. Už veiksmus, kurie prilyginami karo nusikaltimams, turėtų būti ir atitinkamai atsakoma“. RESPUBLIKA
Vienoje sulaikytas buvęs „Alfa“ būrio vadas Michailas Golovatovas buvo įsitikinęs, kad Maskva neleis jo išduoti Lietuvai. Tai jis prisipažino duodamas interviu Rusijos naujienų agentūrai „RIA novosti“. Ketvirtadienį paskelbtas pokalbis su KGB atsargos pulkininku M.Golovatovu buvo išspausdintas su rubrika: „20 metų be SSRS: analizė, komentarai, dokumentai“. „Tikiuosi, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Rusijos vadovybė vis dėlto kaip nors sureaguos į mano sulaikymą Austrijoje. Tai gali būti protesto nota Lietuvai arba kitoks pareiškimas. Rusija – SSRS teisių perėmėja, aš esu šios šalies pilietis. Veiksmų turi imtis ir Rusijos teisingumo ministerija. Šalis turi ginti savo karius, kurie rizikuodami gyvybe vykdė specialias kovos su terorizmu ir ekstremizmu užduotis. Jei, neduok Dieve, byla pasiektų Hagos teismą, tai šiandien aš, o rytoj tokių bus kelios dešimtys tūkstančių. Šiandien Lietuva, rytoj – Latvija ar Estija!“ – sakė Michailas Golovatovas. LIETUVOS RYTAS
Kauno miesto tarybos narį Tautvydą Barštį pasivijo praeities šešėliai. Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje dirbusios medikės „Kauno dienai“ atskleidė šiurpią tiesą: T.Barštys buvo laikomas ypač sunkių, paranojiška šizofrenija sergančių ligonių skyriuje. Oficialioje T.Barščio anketoje, kurią kiekvienas kandidatas turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai, neužsimenama nei apie sveikatos problemas, nei apie įsigaliojusius teismo nuosprendžius, kuriais žinomas kaunietis buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą. Rinkėjai mato nepriekaištingo verslininko paveikslą. Kai redakciją pasiekė informacija apie galimas politiko praeities nuodėmes, dienraštis pradėjo tyrimą. Jo vingiai nuvedė iki kaimyninės Baltarusijos, Anykščių, pakaunėje esančios Žiegždrių ligoninės. „Kauno dienos“ žurnalistui į akis krito simptomiškas reiškinys: apie T.Barštį pasakoję arba atsisakę pasakoti liudytojai tarsi jautė didelę baimę, kad paliudijus gali atsitikti kažkas bloga.Liudytojai bailiai užsimerkdavo net prieš aplinkybę, jog milijonierius T.Barštys dabar yra viešas žmogus – Kauno miesto tarybos narys, kuris rinkėjus visiškai skaidriai privalėtų informuoti apie savo gyvenimą – ir praeitį, ir dabartį. Kodėl žmonės galėtų bijoti jų interesams turinčio tarnauti tarybos nario? Gal paskui T.Barštį velkasi kriminalinės istorijos? Daryti tokią prielaidą leidžia „Kauno dienos“ šaltiniai, kurių patikimumą patvirtino ir su T.Barščiu susidūrę liudytojai. KAUNO DIENA
Septyniolikmetės šiaulietės žmogžudystė primena pačius baisiausius siaubo filmus. Tai aiškėja jungtinėms Šiaulių kriminalistų ir prokurorų pajėgoms dėliojant šokiruojančio nusikaltimo detales. Brutalaus nusikaltimo tyrimo grupei vadovaujantis Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Pažarauskas pranešė, kad šiuo metu byloje įtarimai pareikšti trims asmenims. Nustatyta, kad su nelaimingąja susidorota tą pačią dieną, kai ji dingo – liepos 14-ąją. Kol kas nežinoma, kaip nužudyta 17-metė. Tyrimo grupės vadovas Dainius Pažarauskas teigė, kad kol kas dar ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl ryžtasi tokiam baisiam nusikaltimui. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Pastaruoju metu net kelios Europos valstybės viešai išreiškė susirūpinimą dėl ypač suaktyvėjusių mašinvagių grupuočių iš Lietuvos. Nors užsienio teisėsauga kovai su nusikaltėliais meta nemažas pajėgas, sučiupti ir nuteisti pavyksta ne visus. Apie užsienyje siautėjančius lietuvių vagis skaitykite straipsnyje „Europą gąsdina mašinvagiai iš Lietuvos“. AKISTATA
Nuo rugsėjo 1 d. visi šalies policijos patruliai pradės vadovautis nauja instrukcija. Susipažinusius su ja asmenis nustebino tai, kad, priešingai nei senojoje, nėra akcentuotas draudimas tarnyboje esantiems pareigūnams vartoti alkoholį ar kaip kitaip svaigintis. Tačiau bus sugriežtintos bendravimo su žiniasklaida taisyklės. Apie jau netrukus įsigaliosiančias permainas ir ar jos nėra skirtos dar labiau suvaržyti informacijos suteikimą teisėsaugos kritikuoti nevengiančiai žiniasklaidai, „Respublika“ paklausė Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Veiklos organizavimo ir prevencijos skyriaus Patrulių poskyrio viršininko Vaido Giršvildo. „Praktika parodė, kad pavieniai patruliai, gal dėl asmeninių savybių, jaudulio, noro pasirodyti ar kitų priežasčių, kartais pasako tai, ko nereikėtų pasakyti. Gal ir norėjo gero, bet išėjo kaip visada. Pasako netiksliai, suklaidina visuomenę ir tuos pačius žurnalistus.Todėl geriausia, kai informaciją teikia tie, kurie gerai viską žino, yra informuoti ir turi platesnius įgaliojimus“,– sakė V. Giršvildas. RESPUBLIKA
Liepos 9–17 d. Nidoje surengtas tradicinis – jau XV – tarptautinis Thomo Manno menų festivalis, sutraukęs rekordinį svečių skaičių: kameriniuose muzikos, žodžio, dailės programos renginiuose bei kino naktyse prie Nidos švyturio šiuosyk apsilankė apie 5000 kurorto gyventojų bei svečių. Nobelio premijos laureato, rašytojo ir poeto CzesBawo MiBoszo 100–osioms gimimo metinėms dedikuotą trejų metų teminį ciklą šiemet pradėjęs festivalis gvildeno jo knygos „Gimtoji Europa“ tematiką: visas renginio programas persmelkė Tėvynės ieškojimo nuotaika, iškilo Žemės bei sielos geografijos sandūros, nemažai dėmesio skirta istoriškai susiklosčiusio šių dienų Europos žemėlapio poveikiui kontinento gyventojams. Festivalio savaitę Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko iš viso aštuoni akademinės muzikos vakarai, kuriuos šeštadienį reziumavo uždarymo koncertas. Šiemetinė muzikos programa pagerbė šių metų jubiliatus, amžininkus kompozitorius Gustavą Mahlerį bei Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, atskleidė austro Antono Brucknerio chorinės bei kamerinės muzikos grožį, priminė lietuvio Jurgio Karnavičiaus kūrybinį paveldą bei palepino Johanno Sebastiano Bacho kūrinių mėgėjus. VAKARŲ EKSPRESAS
