Apie tai laidoje kalbėjo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė ir psichologė Goda Rinkevičienė.
Pagrindinės problemos susijusios su vaiko teisėmis
Praėjusią savaitę susitikote su prezidentu aptarti problemų socialinėje erdvėje. Kaip jau minėjau įžangoje, vaikai internete nebesijaučia saugūs. Tai viena iš problemų. Kokias dar problemas matote Lietuvoje, kalbant apie vaiko teises?
R. Tamašunienė: Pasaulinė vaiko teisių diena – puiki proga identifikuoti problemas, tačiau geriausia būtų kalbėti apie tai, ką darome, kaip dedame visas pastangas, kad sukurtume kuo saugesnę aplinką vaikui, jo raidai ir užtikrintume vaiko teises. Technologijos ir pasaulis keičiasi labai greitai, todėl turime daug iššūkių internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose.
Kaip minėjote, prezidentas subūrė labai platų ratą, praktiškai visi ministrai dalyvavo aptariant šią temą. Suprantame, kad tai yra horizontali problema, kuriai spręsti svarbus kiekvienos institucijos, kiekvienos ministerijos indėlis, siekiant sukurti saugią aplinką vaikui ir užtikrinti jo raidą.
Antras svarbus momentas – mes, kaip Teisingumo ministerija, turime bausmių vykdymo sistemą ir žinome, kad nusikaltimai prieš vaikus niekur nedingo. Jie įgauna vis kitokias formas, pasitelkiant technologijas ir internetą. Manipuliacijos, įtraukiantis turinys vaikams – visa tai susiję ir su vaikų priklausomybe nuo interneto. Jame taip pat yra patyčių ir kitų formų, kurios daro žalą vaikų emocinei ir psichinei sveikatai.
Taip pat yra suaugusiųjų daromi nusikaltimai prieš vaikus. Visai neseniai buvo pristatytas vaikų apsaugos nuo seksualinių nusikaltimų planas. Jį rengiant dalyvavo daug institucijų, didelė dalis priemonių priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Plane iškelti šeši pagrindiniai tikslai ir 23 uždaviniai.
Jį koordinuoja Teisingumo ministerija, kadangi ėmėmės lyderystės rengiant šį planą. Tai gyvas dokumentas, kuris bus nuolat aptariamas ir papildomas naujomis priemonėmis. Manome, kad jis turėtų padėti mažinti nusikaltimų prieš vaikus skaičių ir apsaugoti vaikus bei šeimas nuo tokių nusikaltimų.
Šeši tikslai pirmiausia apima švietimą. Turime pradėti nuo pačių mažiausių mūsų piliečių – vaikų, taip pat tėvų švietimo, kad jie žinotų, koks elgesys vaiko atžvilgiu yra netinkamas ir kokie gali būti pavojai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savo programas, jas stiprins švietimo įstaigose, taip pat nukreips į ikimokyklines įstaigas, o tai labai svarbu.
Antras svarbus momentas – žmonės, kurie jaučia seksualinį potraukį vaikams, tačiau supranta, kad toks potraukis gali sukelti blogų pasekmių, turi būti motyvuoti ieškoti pagalbos. Svarbu, kad jie galėtų gauti psichologinę, o galbūt ir psichiatro pagalbą. Mano vertinimu, svarbi nauja Sveikatos apsaugos ministerijos priemonė – medikamentinio gydymo ir terapijos taikymas, apmokėjimas iš ligonių kasų, taip pat visiško anonimiškumo užtikrinimas. Tai labai svarbu ir, mano vertinimu, ši priemonė turėtų būti paveiki.
Kitas svarbus momentas – kuo ankstesnis rizikų nustatymas ir institucijų gebėjimas atpažinti netinkamą elgesį su vaikais mokyklose, globos namuose ar popamokinės veiklos įstaigose. Svarbu, kad jos nesiimtų pačios spręsti tokių situacijų, kaip jau yra buvę, o informuotų vaiko teisių institucijas, kad šios kompetentingai atliktų tyrimą. Taip galėtume anksti identifikuoti rizikas, kai įstaigose dar tik atsiranda pirmosios žinios ar kalbos apie galimus pažeidimus.
Taip pat siūlome pratęsti senaties terminą seksualinius nusikaltimus patyrusiems vaikams. Dabar jis siejamas su pilnametyste, o mes siūlome 25 metų terminą nuo pilnametystės. Tai reiškia, kad žmogus galėtų prabilti ir sulaukęs daugiau kaip 40 metų, nes tai tema, apie kurią labai sudėtinga kalbėti garsiai.
Tai Teisingumo ministerijos priemonė. Taip pat siūloma griežtinti bausmes už padarytus nusikaltimus, kad tai būtų ir prevencinė, atgrasanti priemonė. Minimalią laisvės atėmimo bausmę siūloma ilginti nuo ketverių iki šešerių metų, o maksimalią – nuo dešimties iki dvylikos metų. Bausmių vykdymo sistemoje taip pat siūloma taikyti elgesio korekcijos programas. Susiduriame su nauja realybe. Konstitucinis Teismas balandį ar gegužę pasisakė, kad ir seksualinius nusikaltimus padariusiems asmenims priklauso lygtinio paleidimo galimybė.
Seime jau pateikti mūsų įstatymų projektai. Praėjusią savaitę taip pat pateikiau įstatymo projektą, kad lygtinis paleidimas nebūtų automatinis, kad jis būtų suprantamas visuomenei, o toks žmogus, išėjęs į laisvę, būtų stebimas. Be abejo, siūlome išplėsti QR kodo taikymą įtariamiesiems ir kaltinamiesiems bei sukurti viešąjį registrą. Šios idėjos neatsisakome ir dirbame su Seime pateiktais įstatymų projektais.
Kokias problemas matote? Ar pastebite naujų tendencijų, ar problemos išlieka tos pačios?
I. Skuodienė: Nesakyčiau, kad problemos išlieka tos pačios. Bėgant metams jos šiek tiek keičiasi. Šiemet, minėdami Pasaulinę vaiko teisių dieną, pasirinkome smurto tarp vaikų temą. Dažnai girdime, kad prieš 20, 30 ar 40 metų smurto taip pat buvo, visi pasistumdydavome. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad dabar smurto poveikis nukentėjusiam vaikui labai išsiplėtė.
Matome, kad vaikai smurtines situacijas, susitarę tarpusavyje ar tiesiog jas pastebėję, yra linkę filmuoti ir platinti. Nukentėjusiam vaikui tai yra dviguba trauma. Jis patiria pažeminimą, jo ribų pažeidimą, fizinį skausmą, o vėliau – dar didžiules patyčias ir pažeminimą, jeigu tas įrašas demonstruojamas ir platinamas socialiniuose tinkluose. Todėl šių metų mūsų tema skirta vaikų tarpusavio santykiams, ypatingą dėmesį skiriant smurtui.
Kartu su specialistais sieksime atkreipti dėmesį į tai, ką mes, suaugusieji, padarėme ar nepadarėme, kad vaikai problemoms spręsti pasitelkia smurtą ir fizinę jėgą. Svarbu pasakyti, kad vaikai yra mūsų atspindys, mūsų veidrodis. Smurtinis elgesys dažnai yra galutinė stotelė, kai vaikas buvo nepastebėtas. Galbūt jis buvo žeminamas namuose, galbūt tokie santykiai vyrauja tarp jo artimiausių žmonių, galbūt jis buvo neišgirstas, nepatenkinti jo poreikiai.
Tuomet vaikas savo pagalbos šauksmą išreiškia smurtaudamas prieš kitą vaiką. Šiandien konferencijos metu būtent šiai problemai skirsime dėmesį. Kviečiu klausytis ir stebėti konferenciją Vaiko teisių televizijos „YouTube“ kanale. Kaip minėjo ministrė, labai svarbus ir vaikų skaitmeninis saugumas, socialinių tinklų bei ekranų naudojimas. Kalbant apie telefonų naudojimą mokyklose, tikrai kviečiame ir skatiname mokyklas susitarti, kad vaikai, atėję į ugdymo įstaigą, visą dėmesį skirtų ugdymo procesui ir santykiams su draugais bei bendraamžiais.
Mokykla yra labai svarbi erdvė ne tik ugdymui, bet ir draugystėms, santykiams kurti bei mokytis juos spręsti. Kita problema, kurią galėčiau pridėti, – dirbtinis intelektas ir jo naudojimas. Taip pat labai svarbi ir šiemet aktuali tema – vaikų psichikos sveikata bei priklausomybės, ypač psichotropinių medžiagų prieinamumas. Gydytojai mini, kad kartais net nebeaišku, kuo ir nuo ko apsinuodijo vaikai. Svarbios ir gydymo galimybės.
Matome, kad vartojančių vaikų amžius mažėja. Jeigu prieš keletą metų kalbėjome apie 13, 14 ar 15 metų vaikus, tai šiandien turime ir devynerių ar dešimties metų vartojančių vaikų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad viena iš gydymo sąlygų – žmogus turi būti motyvuotas ir pasiruošęs gydytis. Todėl šis klausimas labai svarbus. Kita problema – smurtas prieš vaikus ir tarp vaikų. Džiaugiamės, kad visuomenės nuostatos keičiasi.
Matome, kad žmonės reaguoja į smurtines situacijas, išreiškia savo poziciją socialiniuose tinkluose ir praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Bendras pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų skaičius nusistovėjęs ties maždaug 55 tūkst. per metus. Visoje Lietuvoje reaguojame kas dešimt minučių – žmonės praneša, konsultuojasi.
Tačiau smurto prieš vaikus vis dar nemažai. Tiek fizinio, tiek psichologinio smurto skaičiai išlieka panašūs. Dar viena problema, kurios dažnai neatpažįstame, – vaikų emocinis apleistumas. Vaikai labai daug laiko praleidžia prie ekranų, tačiau nereikia pamiršti, kad ir mes, tėvai, labai daug laiko praleidžiame prie jų.
Net paprastas susėdimas vakarienės, pasikalbėjimas ar pakvietimas vakarieniauti neretai vyksta per socialinius tinklus. Norisi pakviesti grįžti prie gyvo, tikro santykio. Tik per jį patiriame tikrą ryšį, iš jo mokomės – prisiliesdami, apkabindami, palaikydami. Žinutė taip pat svarbi palaikant ryšį, tačiau gyvas susitikimas, kūno kalba, akių žvilgsnis vaikui yra ypač svarbūs. Be gyvo susitikimo užmegzti tikrą ryšį ir santykį yra neįmanoma.
Dėl ko vaikai kreipiasi į „Vaikų liniją“?
Kokias problemas pastebite „Vaikų linijoje“? Dėl ko vaikai dažniausiai kreipiasi, kokiais sunkumais skundžiasi?
G. Rinkevičienė: Kiekvienais metais vaikai dažniausiai kreipiasi dėl santykių su tėvais ir draugais. Šios dvi temos jau daugelį metų užima pirmąsias vietas. Tačiau nuo COVID-19 pandemijos laikotarpio pasikeitė tai, kad į trečią ar ketvirtą vietą pakilo savižudybių tema. Ji ten ir išlieka, daugiau nenukrenta. Anksčiau ši tema taip pat patekdavo į dešimtuką, tačiau būdavo gerokai žemiau.
Ką reiškia savižudybių tema? Ar vaikai praneša apie ketinimus sau pakenkti?
G. Rinkevičienė: Įvairiai gali būti. Gali būti tam tikra rizika, vaikai gali kalbėti apie mintis, ketinimus ar veiksmus. Tačiau už šios temos gali slėptis daugybė kitų problemų – nesutarimai su tėvais, smurtas, patyčios. Bet kokia sunki situacija gali sukelti tokias mintis. Tai šiek tiek gąsdina. Tačiau prieš tai vyko diskusija, kurioje išryškėjo įdomus dalykas – sulaukiame vis mažiau skambučių į „Vaikų liniją“. Tuo tarpu pokalbių internetu vaikai rašo nemažai.
Galima svarstyti, kad draudimas mokyklose naudotis telefonais, viena vertus, yra neblogas dalykas, nes vaikai gali daugiau bendrauti tarpusavyje. Tačiau, kita vertus, jie nebeturi galimybės pertraukų metu ar išėję iš pamokos paskambinti ir papasakoti apie savo problemas.
Galima tai šiek tiek sieti su ribojimais, nes, pavyzdžiui, būnant namuose su tėvais ar kitais aplinkiniais, turbūt neįmanoma telefonu kalbėti apie tai, kad namuose kažkas blogai ar kad nesutari su tėvais. Tuomet galima tik parašyti. Juk nepasakosi telefonu, kad nesutari su tėvais, kai jie yra kitame kambaryje. Todėl pamokų ar laiko po pamokų metu vaikai galėtų turėti galimybę paskambinti.
Kita vertus, galima svarstyti, kad keičiasi vaikų įpročiai. Jiems vis patogiau rašyti žinutes ar bendrauti pokalbių programėlėse, o ne kalbėti telefonu. Todėl galima svarstyti, kodėl skambučių mažėja. Tam tikri ribojimai taip pat gali prie to prisidėti. Kita vertus, mokyklose dirba specialistai, su kuriais vaikai gali pasikalbėti. O „Vaikų linija“ yra pagalbos šaltinis, į kurį vaikai gali kreiptis susidūrę su sunkumais.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



