„Visiškai nesuprantamas toks konservatorių vadovaujamo URM spaudimas šiam ambasadoriui, kuris tikrai puikiai atlieka savo pareigas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
„Tikrai nematau jokių priekaištų. Tai yra vienas iš profesionaliausių mūsų diplomatų visomis prasmėmis – dalykine, profesine, galiausiai, asmenine“, – aiškino jis.
S. Skvernelis pastebėjo, kad nusprendus atšaukti ambasadorių, institucijos privalo sutarti, kas jį pakeis. Antraip, tęsė jis, gali susiklostyti jau kadaise matytas scenarijus, kai Prezidentūra ir URM ilgą laiką ginčijosi dėl ambasadoriaus prie Europos Sąjungos.
Konfliktą gali išspręsti tik premjerės ir prezidento dialogas
Vertindamas neblėstantį konfliktą tarp prezidento Gitano Nausėdos bei užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, ekspremjeras pažymėjo – šiuos ginčus turėtų imtis spręsti premjerė Ingrida Šimonytė.
„Matau vienintelį kelią ir būdą, kas galėtų išspręsti – prezidento ir premjerės dialogas ieškant kompromiso“, – svarstė politikas.
„Nors prezidentas juo (ministru G. Landsbergiu – ELTA) pasitiki ir tą pasitikėjimą išreiškė viešai, to dialogo nepakanka“, – pažymėjo jis.
Be to, politikas užsiminė ir apie kitų Ministrų kabineto narių atsakomybę.
„Kiti ministrai taip pat neturėtų likti nuošalyje. Galiausiai, yra Vyriausybėje ir kitų valdančiosios koalicijos partnerių ne tik atstovai, bet ir pirmininkai. Šioje vietoje būtina paieška tų racionalių sprendimų“, – apibendrino S. Skvernelis.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!