Lietuvos policijos ir Muitinės departamento darbuotojai tiria narkotines ir psichotropines medžiagas, o iš konfiskuotų produktų imami mėginiai atsiduria specialiose laboratorijose.
„Kai gaunam narkotikus būna paprastai kaip ir nežinoma medžiaga, kas ten yra. Gal ten jų visai nėra, gal ten kelių mišinys, tiriam įvairiais būdais čia vienas iš prietaisų dujinis chromatografas. <…> Įpilam tirpalo į mėgintuvėlius, pristatom daug įvairių tirpaliukų ir paleidžiam šitą aparatą veikti“, – pasakoja muitinės laboratorijos atstovas Jonas Reklaitis.
Dešimtis tūkstančių eurų kainuojanti įranga analizuoja mėginius ir gali tiksliai nustatyti, kokio tipo narkotinės ar psichotropinės medžiagos pateko į pareigūnų rankas. Dabar dažnai būna kanabinoidai, bet būna ir egzotikos pasitaiko.
Į tokias laboratorijas keliauja ne tik konfiskuotas patyrusių narkotikų platintojų turtas, bet ir mėginiai iš įprastų pašto siuntų.
„Pernai pradėti 348 ikiteisminiai tyrimai dėl tokio pobūdžio narkotinių medžiagų kontrabandos pašto siuntomis smulkiais kiekiais, bet absoliuti dauguma šitų įvykių, tokių atvejų, ikiteisminių tyrimų sudaro labai smulkių kiekių narkotinių medžiagų gabenimas“, – sakė muitinės departamento atstovas Vygantas Paigozinas.
Dabar Lietuvoje narkotikų kontrabanda, nepriklausomai nuo medžiagų kiekio, baudžiama lygiai taip pat, kaip ir ginklų, sprogmenų ar radioaktyviųjų medžiagų. Už gramą vadinamosios „žolytės“ ar kito narkotiko asmeniniam vartojimui gresia tokia pat bausmė kaip rimtam nusikaltėliui – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Kadangi dažniausiai pareigūnams įkliūva paštu narkotikus atsigabenantis „jaunimėlis“, tiek muitininkai, tiek dalis Seimo narių aiškina, kad tokia bausmė per giežta.
„Tai iš tikrųjų, moksleiviai studentai, kurie, sunku apibūdinti tuos tikruosius motyvus, iš smalsumo, kas tiesiog iš tokio nežinojimo galbūt. Nes pagrindą sudaro tikrai pirmą kartą baudžiami už tokį labai sunkų nusikaltimą“, – tikino muitinės departamento atstovas.
„Absoliuti dauguma yra jaunuolių, kurie besisiunčia internetu labai smulkų kiekį asmeniniam vartojimui. Deja, Baudžiamasis kodeksas nediferencijuoja kiekių ir visais atvejais numato realų laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų, tokios bausmės rašytos ir taikomos itin stambiam narkotikų vežimui vilkikais per sieną“, – sakė M. Majauskas.
Tam, kad jaunuoliai nesėstų už grotų, šiuo metu teisėjai masiškai taiko įvairiausias išimtis.
„Teismas turi galimybę taikyti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę, specialaus straipsnio, 54-o straipsnio pagrindu“, – tikina Teisės instituto atstovas Skirmantas Bikelis.
Tačiau poelgio pasekmes nusikaltęs jaunuolis jaučia dar ilgai.
„Jaunuoliai lieka nuteisti pagal sunkų nusikaltimą, jiems apribojama galimybė statutinėje tarnyboje, valstybės tarnyboje, keliauti į Ameriką, Australiją, galbūt įsigyti išsilavinimą ir galbūt gauti norimą darbą“, – sakė M. Majauskas.
M. Majauskas siūlo sušvelninti bausmę tik smulkiems kontrabandininkams. Jei Seimas priimtų parlamentaro pataisas už gramą žolės siuntinyje grėstų bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Tačiau „valstiečiai“ šią M. Majausko idėją vertina skeptiškai.
„Gali būti viskas svarstoma, tačiau narkotikų vartojimas nėra toks nekaltas dalykas, kaip bandomas pavaizduoti. Ar tai lengvų narkotikų vartojimas, patikėkite, aš tikrai turėjau galimybę matyti visas tas problemas, kur galbūt ne visada visuomenė mato, tai ir narkotikų vartojimas, ir dalyvavimas prekyboje, ir tų žmonių išnaudojimas bandant prekiauti, kad tai yra jų poreikiams tik naudojimas“, – sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Tokioje formoje, kokioje yra teikiamas, mes nepalaikysime, o šnekėtis reikia tuo klausimu, diskutuoti, mes neatsisakome, bet į tą reikalą reikia pažiūrėti platesniam kontekste“, – tikino Ramūnas Karbauskis.
Muitinės departamentas priduria, kad švelnesnių bausmių taikymas leistų tyrėjamas daugiau dėmesio skirti rimtesniems nusikaltimams. M. Majauskas tikisi, kad jo pataisų Seimas imsis vasarį.
Daugiau – TV3 reportaže:
