„Mes kalbėjom frakcijoj su kolegom vakar, aptarinėjom tas tokias pirmines, viešas išvadas. Sprendimas bręsta toksai, kad aš paprašiau, kad kiekvienas Seimo narys, kuris turi galimybę, pasiskaitytų, įsigilintų. Kiekvienas savo nuomonę išreikš, kaip jis tą istoriją mato, kaip jam tie įrodymai pateikti – įtikina, ar ne“, – penktadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.
„Mes neturėsim kažkokių sprendimų, privalom balsuoti, ar ne. Kiekvieno bus apsisprendimo reikalas“, – teigė jis.
Pirmasis Seimo balsavimas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų ketvirtadienį buvo atidėtas, tą daryti planuojama po Velykų.
Anot S. Skvernelio, atidėjus šį klausimą, bus galimybė išsamiau susipažinti su komisijos medžiaga. Turėdamas teisę dirbti su visiškai slapta informacija, jis teigė ketinantis perskaityti neviešą informaciją.
„Čia kiekvienam reikės prisiimti atsakomybę, nes išvados yra kontraversiškos, kai kur griežtos labai, kai kur reikalaujančios papildomos informacijos, čia lengva ranka neskaičius balsuoti, nežinau, kas išdrįs“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis taip pat teigė manantis, kad „opozicija tikrai padarė klaidą, kad nedalyvavo“ Seimo komisijos darbe ir šiuo klausimu ėmė politikuoti, o galėjo prižiūrėti komisijos veiklą kartu su kitomis politinėmis jėgomis.
Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.
Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms. Komisija taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.
Taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
Komisija konstatavo, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą tiesiogiai atsakingas D. Jauniškis. Pranešėjo tapatybė, jam turint apsaugą suteikiantį statusą, nebuvo skelbiama, tačiau pernai pavasarį ją paviešino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.
G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
