Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose. Ką tai reiškia Lietuvos partijoms? Ar S. Skvernelis pajėgus suburti sėkmingą ir Lietuvos rinkėjams aktualų politinį darinį?

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose. Ką tai reiškia Lietuvos partijoms? Ar S. Skvernelis pajėgus suburti sėkmingą ir Lietuvos rinkėjams aktualų politinį darinį?

REKLAMA

Rudenį S. Skvernelis pareiškė paliekantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), su kuria į Seimą buvo išrinktas 2016 ir 2020 metais, bei kuriantis naują partiją Demokratai „Vardan Lietuvos“. 

Iškeitė savo partijas į S. Skvernelį

Naujos politinės jėgos steigimas nemenkai sumaišė kortas kitoms politinėms partijoms, ypač LVŽS, kuri dėl S. Skvernelio partijos nemažai nukraujavo. Štai gruodį prie ekspremjero kuriamos politinės jėgos nusprendė jungtis valstiečių Lazdijų rajono skyriaus nariai, tarp jų – ir rajono merė Ausma Miškinienė. Taip pat valstiečius paliko ir partijos Pasvalio rajono skyrius kartu su pirmininku Vladu Linkevičiumi.

REKLAMA

Gruodžio pabaigoje apie tai, kad nusprendė stabdyti frakcijos veiklą netikėtai pranešė ir LVŽS atstovai Klaipėdos savivaldybės taryboje. Taip pat paliekantis partiją apsiskelbė Marijampolės savivaldybės tarybos narys Kęstas Spūdys, kuris taip pat pasielgti paragino ir frakcijos kolegas.

Netekčių patyrė ir Lietuvos socialdemokratų partija, praradusi Neringos merą Darių Jasaitį, kuris gruodžio pradžioje taip pat nusprendė papildyti Demokratų „Vardan Lietuvos“ gretas. Prie naujos partijos jungtis nusprendė ir apie pusšimtį Neringos socialdemokratų skyriaus narių.

Būsimą naują partiją pasirinko ir nepartinis Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis su dar 60 rajono politikų.

Tokią politikų migraciją Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas laiko S. Skvernelio pergale stiprinant savo jėgą regionuose, nes be šito, pasak politologo, negalima galvoti apie sėkmę jokiuose rinkimuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Jis kaip tik turi regionuose stiprinti savo pozicijas, savo skyrius, tik tuomet gali kalbėti apie sėkmę. Jis dabar viską teisingai daro – viliojasi struktūras. Jeigu partija neturi regionuose skyrių, ji pasmerkta, ji nieko nenuveiks, nes vien Vilniuje neužtenka. Tai čia jis viską daro teisingai ir jam savotiškai padeda Ramūnas Karbauskis, nes jis mėtosi žmonėmis, pavyzdžiui, kai buvo Tomo Tomilino išmetimas iš partijos“, – tv3.lt kalbėjo V. Dumbliauskas.

Kurioms partijoms vertėtų sunerimti?

Pirmuosius smūgius jau pajuto socdemai ir valstiečiai, tačiau ekspertai nesutaria, ar vienoda grėsmė gali laukti ir Darbo partijos. Štai V. Dumbliauskas mano, kad Darbo partija silpsta, todėl iš jos būtų nesudėtinga persivilioti ir politikų, ir rinkėjų.

„Darbo partija kažkaip silpsta. Viktoras Uspaskichas kažkaip pasinešė ant švęsto vandens, tai žmonėms nepatinka. V. Uspaskichas buvo kietas verslininkas, kažką žadėjo, kažką darė, o jeigu nueina į tą sferą, kur kažką gydo...“ – svarstė V. Dumbliauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys pastebi, kad S. Skvernelio ir Darbo partijos elektoratai nepersidengia, todėl grėsmės nėra.

„Darbo partijos rėmėjai bent jau lapkričio mėnesį greičiau neigiamai nei teigiamai S. Skvernelį vertino. Atrodytų, kad panašumas yra, bet ne. Pavyzdžiui, S. Skvernelį rusai ir lenkai ypač gerai vertina, ypač gerai“, – tv3.lt sakė V. Gaidys.

Pačiam V. Gaidžiui atrodo, kad labiausiai nerimauti dėl S. Skvernelio partijos turėtų socialdemokratai ir valstiečiai – jų rinkėjai panašiausi. Tuo metu centro-dešinės partijos gali būti ramios.

„Iš esmės dvi partijos yra – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija. Tarp valstiečių jis labai gerai vertinamas, buvo lyderis. Socialdemokratų rinkėjai irgi jį labai gerai vertina.

Bet yra akivaizdžių partijų, kurių rinkėjai S. Skvernelio nemėgsta – tai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis. Ten visai ne jo elektoratas, tai akivaizdžiai matosi. Ir yra partijų, kur jo lankos – valstiečiai, socialdemokratai, Lietuvos regionų partija. Ypač rajonų centruose jis vertinamas labai gerai“, – vardijo V. Gaidys.

REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas apie perbėgėlius politikus, V. Dumbliauskas įspėjo, kad S. Skvernelis neturėtų jais per daug pasitikėti, mat dėl politinės naudos išdavę vieną partiją, jie gali išduoti ir kitą. 

„Taip, tokie žmonės, jeigu jie parodė nelojalumą vienai partijai, parodys ir kitai, skirtingai nei yra lojalūs politikai, kurie visą laiką sukandę dantis būna, kenčia ir nesiruošia bėgioti. Manau, kad čia yra pavojus, nes tokie žmonės yra, kaip sakoma, kartą paragavęs negali sustot. Tai jeigu jie lengvai pabėga iš partijos, tai lojalumo klausimas S. Skverneliui gali iškilti. Bet manau, kad jis tai supranta“, – pridūrė politologas.

Skvernelis neturi „prezidentinio“ reitingo

Tai, kad S. Skvernelis turi šansų su savo politine jėga, rodo įdomūs pokyčiai reitingų lentelėje. Štai spalio pabaigoje, netrukus po to, kai paskalbė kuriantis naują partiją, S. Skvernelis sulaukė daugiau palaikymo balsų nei rugsėjį. Spalio pabaigoje S. Skvernelis visuomenės akyse buvo matomas kaip antras tinkamiausias asmuo užimti premjero postą po Ingridos Šimonytės. S. Skvernelį spalį palaikė 12,6 proc. respondentų (9,5 proc. rugsėjį), o I. Šimonytę – 19,1 proc. (19,4 proc. rugsėjį), rodo spalio 18–28 dienomis Delfi užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, po mėnesio S. Skvernelio, kaip ir I. Šimonytės, palaikymas kiek smuktelėjo. Lapkritį S. Skvernelį antru geriausiu kandidatu užimti premjero pareigas matė 10,9 proc. respondentų, I. Šimonytę – 17,2 proc. 

Tačiau kur kas iškalbingesni yra partijų reitingai. S. Skvernelis LVŽS frakciją Seime paliko rugsėjo 7 d. ir netrukus po to pastebimai krito partijos populiarumas. Jei rugpjūtį už partiją ketino balsuoti 15,6 proc. respondentų, tai rugsėjį – 10,4 proc., rodo „Lietuvos ryto“ užsakymu rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta apklausa

„Sakyčiau, toks kritimas buvo rugsėjo mėnesį. Jeigu rugpjūčio mėnesį buvo 23,2 proc. palaikymo (nuo rinkimuose dalyvaujančių, ne visų respondentų – aut. past.), tai rugsėjį 17,4 proc., paskui 16,2 proc. Sumažėjimas įvyko rugsėjo mėnesį, tai sutampa [su S. Skvernelio išėjimu]. Toliau nebekrito, būtent rugsėjį kritimas“, – sakė V. Gaidys.

Spalį LVŽS palaikytojų gretos dar sumažėjo iki 9,4 proc. („Vilmorus“, spalio 15–22 d.), o lapkritį kiek pakilo iki 10,5 proc. palaikymo balsų („Vilmorus“, lapkričio 18–27 d.), o lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje palaikymas vos smuktelėjo iki 10,1 proc. („Baltijos tyrimai“, lapkričio16–gruodžio 2 d.).

REKLAMA
REKLAMA

O štai gruodžio viduryje LVŽS pasiekė nuo 2016 metų neregėtas žemumas – partiją palaiko 7,9 proc. respondentų („Vilmorus“, gruodžio 10–18 d.).

Visuomenės akyse S. Skvernelis yra ketvirtas geriausiai vertinamas politikas. Tiesa, jo vertinamas išlieka daugmaž stabilus, pasak V. Gaidžio, ir pernai, ir šiemet, teigiamai jį vertina apie 40 proc. respondentų.

„Jo paskutinis įvertinimas lapkričio mėnesį – 37,5 proc. teigiamo vertinimo. Pavyzdžiui, G. Nausėdos 54,4 proc., V. Blinkevičiūtės 44 proc.. Visvaldo Matijošaičio 42 proc. Tai S. Skvernelis būtų ketvirtas, aukščiau negu Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tiesa, šiuo metu ne daug kas turi teigiamą rezultatą“, – pastebėjo V. Gaidys.

Įdomu, kad S. Skvernelis, nors yra gana populiarus, anot V. Gaidžio, neturi „prezidentinio“ reitingo, tai yra – jis neturi besąlygiško palaikymo, rinkėjai jį arba mėgsta, arba nemėgsta.

„Jis neturi „prezidentinio“ reitingo – tai, kai jis daugiau mažiau universaliai vertinamas įvairiose grupėse. Tarkim, G. Nausėda iki dabar, kad ir kas, kaip, jį vertina teigiamai ir TS-LKD, ir Liberalų sąjūdžio elektoratas. Va jis turi „prezidentinį“ reitingą. Ir dėl palaikymas yra toks aukštas, kad nieko nėra konfrontuojančio. S. Skvernelis neturi „prezidentinio“ reitingo, nesėkmingai pasirodė prezidento rinkimuose. Tai „premjerinis“ reitingas, kai vieniems patinka, kitiems nepatinka.

REKLAMA
REKLAMA

S. Skvernelis akivaizdžiai nepatinka jaunimui, akivaizdžiai patinka senimui; rajonų centruose, kaime vertinama gerai, Vilniuje – nepatinka. Tai jis toks buvo ir nepasikeis, jis atstovauja žmonėms, kurie nėra vertybiniai“, – pastebėjo sociologas.

Silpnybės ir stiprybės

Nors V. Dumbliauskas S. Skvernelį laiko stipriu politiku, čia pat priduria, kad jis neturi konkrečių politinių pažiūrų. Tačiau tai galima laikyti tam tikra S. Skvernelio stiprybe – tai turėtų padėti pritraukti neapsisprendusius rinkėjus.

„Dabar tos pažiūros nelabai ką domina. Politologijoje yra toks terminas, kalbant apie partijas, – catch all (liet. pritraukti visus). Tai partijos dabar orientuojasi, suokia, kad tik bet kokį rinkėją paimtų. Dabar nėra tokio susigrupavimo kaip XX a. vidury. Tai, kad suskirstymas joks, gali S. Skverneliui net labai padėti. Nes jis atraukia įvairių politinių pažiūrų ar skonių žmones. Jis gali tikti ir tiems, ir tiems, tai savotiškas privalumas.

Bet, aišku, jis gali tokiu atveju klestėti tik tuomet, kai yra politikai, kurie labai aiškiai save pozicionuoja kaip kairieji, dešinieji, socialdemokratai, konservatoriai. Tokiu atveju S. Skvernelis gali veikti paimdamas neapsisprendusius. Žmonės gi dažniausiai nelabai domisi vertybėmis, kas yra laisvė, tradicija, bendruomenė. Jis pritraukia žmones, kuriems svarbu pati asmenybė, jis pritraukia tokius žmones“, – vardijo V. Dumbliauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, politologas įžvelgia ir nemažai S. Skvernelio, kaip politiko, silpnybių. Labai svarbi jų – ūmus charakteris.

„Jis kartais nepalaiko liežuvio, nepatyli, kur galėtų, kažką mesteli grubokai. Įstrigo, kaip jis pasiūlė jauniesiems gydytojams važiuoti dirbti į užsienį. Politikams tokių dalykų negalima, vis tiek politikoje esi apšviestas iš penkių pusių ir iš viršaus. Tai takto, kuris reikalingas politikui reikia. 

Etalonas būtų Valdas Adamkus, dar Vilija Blinkevičiūtė gana taktiška, net kritikuodama stengiasi gražiai. Tai S. Skverneliui būdingas toks valstietiškas grubumas. Aišku, kai kuriems rinkėjams patinka tokie grubūs pasakymai, bet tai gali ir pakenkti“, – kalbėjo MRU docentas.

Galvoja apie savivaldos rinkimus

Kaip tvirtino pats S. Skvernelis, jo sukurta nauja politinė jėga laikysis kairiųjų pažiūrų ekonominiais ir socialiniais klausimais, tačiau vertybiniais klausimais – „tautinių pažiūrų“.

„Yra pakankamai daug politinių jėgų, kurios deklaruoja kairiąsias pažiūras. Bet mūsų išskirtinis bus dalykas, kad mes akcentuojamės į kairės pakraipos socialinę, ekonominę politiką. Bet, kalbant apie vertybinius pagrindus, apie valstybę, valstybės pagrindinius atributus, konstitucinius elementus, esame tautinių pažiūrų, arba nacionalinės valstybės šalininkai“, – kalbėjo S. Skvernelis.

REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, steigiamasis partijos suvažiavimas galėtų įvykti 2022-aisiais. S. Skvernelis planuoja, kad partija dalyvaus savivaldos rinkimuose, tačiau savo sėkmės šansų prognozuoti dar nedrįso. 

„Matote, dar yra treji metai. Nesame politikos naujokai. Tai turėtų vertinti politologai, kokia niša, kokia rinkėjų bazė galėtų būti. Tai priklausys nuo mūsų pačių“, – sakė S. Skvernelis.

Steigiamasis partijos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – suvažiavimas numatytas sausio 29 dieną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų