Skambina pavojaus varpais: tai atvers sienas migrantams

Seimas po audringų diskusijų nusprendė paremti Jungtinių Tautų Migracijos paktą. Kol vieni kalba apie tai, kad tai neįpareigojantis dokumentams, susitarimo kritikai atkerta, kad tai gali sukelti naują migrantų krizę.

37

(37 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Pabėgėliai Vokietijoje: ryškiausios akimirkos

Pusantrų metų rengtame susitarime išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo. Jungtinės Tautos kalba apie tokios deklaracijos būtinybę, kai migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičius padidėjo iki 250 milijonų.

Seimas nusprendė paremti šį paktą. 73 nariai balsavo už, 21 – prieš, tiek pat parlamentarų susilaikė.

Susitarimą vadina utopija

„Skaitėme dokumentą ir matėme nuostatas, kurios kelia klausimų, ar tai atitinka Lietuvos nacionalinius interesus, ar tai atitinka visos Europos Sąjungos interesus migracijos politikos srityje“, – tv3.lt kalbėjo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Jo manymu, šis susitarimas siunčia signalą trečiojo pasaulio valstybėms ir jų piliečiams, kad Europos durys yra atviros, o migracija – prigimtinė žmogaus teisė. Politikas tvirtina, kad siunčiant tokį signalą, yra neatsižvelgiama į problemą, su kuria Europa susidūrė prieš keletą metų – ekonominė migracija.

„Važiuoja žmonės ne dėl karo grėsmės, bet dėl geresnio gyvenimo. Važiuoja ir sunkiai integruojasi į mūsų visuomenę. Vakarų Europoje nėra rasta sėkmingų integracijos receptų“, – tikino L. Kasčiūnas.

Seimo nario nuomone, šiuo metu reikalingas paktas, kuris spręstų būtent ekonominių migrantų antplūdžio grėsmę.

„O šis paktas visiškai nesprendžia jokių problemų“, – įsitikinęs pašnekovas.

L. Kasčiūnas tvirtino, kad nors migracija yra globali, kiekvienos šalies asmeniniai interesai yra skirtingi. Dėl to, jo nuomone, neįmanoma kalbėti apie susitarimo siūlomus su migracija susijusios informacijos mainus tarp šalių.

„Tai visiška utopija“, – tv3.lt sakė L. Kasčiūnas.

Politikas primena, kad paktą remia Rusija, o Jungtinės Valstijos susitarimo nepalaiko.

„Aš keliu klausimą, kad migracija į Europą naudinga Rusijai tam, kad tai skaldo Vakarų Europos visuomenę. Natūralu, kuo daugiau politinės ir socialinės įtampos Europoje, tuo daugiau naudos Rusijai“, – kalbėjo Seimo narys.

REKLAMA

L. Kasčiūno nuomone, Europa dabar turėtų ieškoti regioninių sprendimų kaip spręsti migracijos klausimą. Jo teigimu, Europos Sąjunga turėtų stiprinti savo išorinių sienų apsaugą, tokiu būdu mažindama ekonominių migrantų srautus. 

Nepagrįsta baimė

Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Agnė Širinskienė buvo viena iš rezoliucijos, skatinančios paremti Jungtinių Tautų susitarimą dėl migracijos, iniciatorių. Portalui tv3.lt politikė teigė, kad tai neįpareigojantis dokumentas, nekeičiantis dabar Lietuvoje galiojančių teisės aktų.

„Problema, kad nėra lietuvių kalba vertimo ir ne visi Seimo nariai gali perskaityti. Todėl susidarė mitas, kad tai tarptautinis susitarimas“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Seimo narė tv3.lt sakė, kad susitarimo nuostatos skatina valstybes bendradarbiauti migracijos klausimų srityje, keistis informacija, kurti sistemą, kurioje būtų galima kaupti duomenis apie atvykstančiųjų srautus. Tai, jos nuomone, palengvina valstybių tarpusavio darbą.

Politikė mano, kad baimė, jog ši deklaracija paskatins nelegalią migraciją, yra nepagrįsta, nes susitarime kaip tik sakoma, kad valstybės įsipareigoja kovoti su nelegaliais atvykėlių srautais.

„Baimių yra daug, bet realiai žiūrint, kaip ir visos deklaracijos, tai minkštosios teisės dokumentas, skatinantis bendradarbiavimą. Dėl to ir buvau viena rezoliucijos iniciatorių“, – savo motyvus aiškino A. Širinskienė.

Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė nesureikšmino, kad kai kurios didžiosios valstybės, tokios kaip Jungtinės Valstijos ar Australija, nusprendė neparemti Jungtinių Tautų susitarimo.

„Neturėtume aklai sekti vienos ar kitos valstybės pavyzdžiu ar nuostatomis, nebandydami formuluoti savo pozicijos“, – tv3.lt sakė Seimo narė.

Politikės tvirtinimu, šį kartą Lietuva turi savo poziciją: šalis dalyvauja diskusijose dėl pakto, o jei jis bus priimtas, pasisakys dėl nacionalinės teisės apsaugos nuostatų.

REKLAMA

„Manau, pakankamai išmintinga pozicija“, – tikino A. Širinskienė.

Kaimynų nuomonės išsiskyrė

Jungtinių Tautų deklaracijai nepritars nemaža dalis pasaulio valstybių. Tarp jų – kaimyninė Lenkija, Jungtinės Valstijos, Australija, Šveicarija, Vengrija, Čekija ir kitos.

Portalas tv3.lt kreipėsi į Estijos ir Latvijos vyriausybes su prašymu, paaiškinti savo šalių poziciją šiuo klausimu. Estijoje pirmiausia svarstyta nepritarti šiam susitarimui, tačiau galiausiai parlamentas parėmė Jungtinių Tautų deklaraciją. Už balsavo 41, prieš – 27 parlamento nariai.

„Migracija yra tarptautinis iššūkis. Estijos pozicija yra ta, kad svarbu skatinti bendradarbiavimą tarp tų šalių, iš kurių migrantai išvyksta, per kurias keliauja ir į kurias atvyksta“, – taip portalui tv3.lt savo šalies motyvus paremti deklaraciją aiškino Estijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Britta Tarvis.


Rašyti komentarą...
M
Mimi
2018-12-09 18:12:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai jau dabar skvernas verkia,kad maištas.Kas bus,kai musulmonų privažiuos?
Atsakyti
0

T
Tomas
2018-12-09 18:26:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Musu isrinktieji viska daro kad tik Lietuvai butu blogiau ir nori tokie geri buti kitiems Nemiuluoti sulystu .
Atsakyti
0

R
Rimas
2018-12-09 18:33:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas ten ligoniai.toi valdzioi.juodasikniu nori .tinginiu.valkatu prisileisti i sali
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (18)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų