• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Labai skirtinga kartų ir visuomenės patirtis gali turėti ryškų politinį poveikį. Remiantis tyrimu, radikaliai skirtinga COVID-19 pandemijos patirtis visoje Europoje sukūrė toksišką geografinę, kartų ir visuomenės atskirtį, kuri gali formuoti žemyno politiką ateinančiais metais, rašo theguardian.com. 

Labai skirtinga kartų ir visuomenės patirtis gali turėti ryškų politinį poveikį. Remiantis tyrimu, radikaliai skirtinga COVID-19 pandemijos patirtis visoje Europoje sukūrė toksišką geografinę, kartų ir visuomenės atskirtį, kuri gali formuoti žemyno politiką ateinančiais metais, rašo theguardian.com. 

REKLAMA

Europos Vadovų Tarybos užsienio reikalų (ECFR) tyrimas, pagrįstas apklausomis, atliktomis 12 ES valstybių, aprašo „pasaką apie dvi pandemijas ir dvi Europas“. Pandemija per pastaruosius 18 mėnesių labai skirtingai paveikė bloko regionus, amžiaus grupes ir asmenis. 

„Europa šiandien yra susiskaldžiusios patirties žemynas: atsirado ryškios skirtybės, kurios gali būti tokios pat rimtos kaip euro zonos skolų krizė ir 2015-ųjų migracijos krizė“, – sakė vienas iš tyrimo autorių ir ECFR direktorius Markas Leonardas. 

Nors 54 proc. europiečių apskritai teigė, kad pandemija jų rimtai nepaveikė, šis skaičius užmaskavo esminius skirtumus. Dauguma žmonių iš pietų ir rytų Europos pranešė apie didelius asmeninius iššūkius, o šiaurės ir vakarų Europos gyventojai iš esmės tai laikė „sporto varžybomis“. 

REKLAMA
REKLAMA

72 proc. apklaustųjų Danijoje, 65 proc. Vokietijoje, 64 proc. Prancūzijoje ir 63 proc. Nyderlanduose teigė, kad per pastaruosius 18 mėnesių koronavirusas nesukėlė jiems, jų šeimai ar draugams rimtų ligų, netekties ar ekonominių sunkumų. 

REKLAMA

Tačiau šie skaičiai labai kontrastavo su rytų ir pietų Europos šalių skaičiais. Dauguma Vengrijos (65 proc.), Ispanijos (64 proc.), Portugalijos (61 proc.), Lenkijos (61 proc.), Bulgarijos (59 proc.) ir Italijos (51 proc.) pranešė priešingai. 

Tyrimas taip pat atskleidė didžiulį kartų atotrūkį pandemijos poveikio atžvilgiu – beveik du trečdaliai (64 proc.) respondentų, vyresnių nei 60 metų iš 12 šalių, teigė nepatyrę jokio asmeninio poveikio, palyginus su 43 proc. jaunesnių nei 30 metų asmenų. 

REKLAMA
REKLAMA

Buvo nukrypimų: dauguma jaunesnių nei 30 metų amžiaus žmonių dviejose šiaurės vakarų šalyse – Prancūzijoje ir Danijoje – teigė, kad nėra nukentėję nuo pandemijos, o dauguma vyresnių nei 60 metų asmenų keturiose rytinėse ir pietinėse šalyse – Ispanijoje, Portugalijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje – sakė, kad nukentėjo. 

Jaunimas jaučiasi praradęs ateitį dėl tėvų ir senelių sveikatos

Tačiau 12 apklaustų šalių kartų pažiūrų skirtumas buvo „vienas iš dramatiškiausių šios apklausos atotrūkių“, teigė kitas bendraautorius Ivanas Krastevas ir pridūrė, kad nors visos Europos vyriausybės priėmė teisingą sprendimą sutelkti dėmesį į pagyvenusių žmonių gyvybių išsaugojimą, tai akivaizdžiai turėjo kainą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Atėjo laikas politikos formuotojams sutelkti dėmesį į jaunimo problemas, – sakė I. Krastevas. – Visa karta mano, kad jų ateitis buvo paaukota dėl tėvų ir senelių“. 

Apklausa rodo, kad šis jausmas prisidėjo prie padidėjusio jaunimo cinizmo dėl vyriausybių ketinimų įvesti koronaviruso apribojimus. Net 43 proc. jaunesnių nei 30 metų žmonių teigė skeptiškai vertinantys vyriausybių motyvus. 

Maždaug 20 proc. respondentų, jaunesnių nei 30 metų, teigė, kad karantinai yra „dingstis valdyti visuomenę“, o 23 proc. manė, kad karantinai skirti „įvaizdžio, kad pandemija kontroliuojama, sukūrimui“. Priešingai, 71 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių teigė manantys, kad karantinais siekiama užkirsti kelią viruso plitimui. 

REKLAMA

Visose apklaustose šalyse apklausa parodė, kad 64 proc. respondentų buvo iš esmės „pasitikintys“, manydami, kad oficialūs sprendimai priimti dėl visuomenės saugumo, o apie 19 proc. buvo „įtarūs“, nes, pasak jų, sprendimai buvo skirti vyriausybės impotencijai ir nekompetencijai nuslėpti. Apie 17 proc. buvo „kaltintojai“, manydami, kad pagrindinis apribojimų tikslas buvo sustiprinti žmonių gyvenimo kontrolę. 

Nustatyta, kad mažiausias „pasitikinčių“ respondentų procentas buvo Lenkijoje (38 proc.), Bulgarijoje (50 proc.) ir Prancūzijoje (56 proc.), o dauguma respondentų iš Prancūzijos (24 proc., ir 37 proc. tarp kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) palaikytojų), teigė manantys, kad vyriausybės koronaviruso strategija iš esmės buvo skirta visuomenei kontroliuoti. 

REKLAMA

Duomenys atskleidė tolesnę ryškią takoskyrą tarp žmonių, kurie pandemiją išgyveno kaip sveikatos krizę, kurių dauguma pasitikėjo savo vyriausybės motyvais, ir tų, kurie pandemiją patyrė labiau kaip ekonominę nelaimę, kurie iš esmės buvo mažiau pasitikintys ir labiau įtarūs. 

Apklausa taip pat parodė, jog tik 22 proc. europiečių teigė, kad jaučiasi „laisvi“ ir gali vadovauti savo gyvenimui taip, kaip jiems atrodo tinkama koronaviruso eroje. 64 proc. respondentų jautėsi esantys laisvi prieš susidūrimą su pirmaisiais pagrindiniais pandemijos padariniais 2020 m. kovo mėnesį. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Suvaržyti jautėsi tie, kurie nukentėjo finansiškai

Nustatyta, kad tų, kurie jaučiasi „nelaisvi“, dalis buvo žymiai didesnė tarp tų, kurie patyrė ekonomines, o ne sveikatos pasekmes. Ekonomines pasekmes stipriausiai išgyveno žmonės, gyvenantys didžiausią ekonomiką turinčioje Vokietijoje, kur 49 proc. respondentų teigė, kad nebesijaučia laisvi savo kasdieniame gyvenime. 

Ataskaitos autoriai teigė, kad ši problema yra svarbi, nes pandemijos metu labai pasikeitė politinių partijų požiūris į laisvę. Daugelis pagrindinių partijų aktyviai naudojo kartais prievartinius centrinės valdžios veiksmus, o daugelis populistinių partijų tapo liberalesnės. 

REKLAMA

Autoriai teigė, kad apklausa, atlikta gegužės ir birželio mėnesiais, atskleidė svarbius skirtumus ir išryškino esančią socialinę įtampą tarp ES valstybių narių ir jų viduje. Todėl ES ir nacionalinės vyriausybės turėtų būti priverstos rimtai pagalvoti apie savo sprendimų priėmimą dėl visuomenės sveikatos, ekonominių galimybių ir ribojimų. 

„Apklausa išryškino atskirtį tarp tų, kurie patyrė asmeninę traumą dėl pandemijos, ir tų, kurie to nepatyrė, tarp tų, kurie pasisako už ilgalaikius apribojimus, ir tų, kurie mano, kad pilietinės laisvės turi būti visiškai atkurtos. Ir turbūt labiausiai nerimą kelia skirtumas tarp tų, kurie pasitiki savo nacionalinės vyriausybės motyvais, ir tų, kurie nepasitiki“, – sakė M. Leonardas. 

REKLAMA

Du autoriai padarė išvadą, kad pandemijos paveikti žmonės „sukūrė skirtingas perspektyvas daugelyje šalių, taip pat paskatino valstybių narių šiaurėje ir vakaruose perspektyvas skirtis nuo pietų ir rytų“. 

„Nesutarimai dėl visuomenės sveikatos, ekonominės aukos ir laisvės idėjos gali pasirodyti ilgalaikiai, tačiau dramatiškiausia gali būti takoskyra tarp kartų. Šios skirtybės gali sukurti naują politinį amžių Europoje, nes jos vis labiau prasiskverbia į viešumą“, – teigė M. Leonardas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų