Širinskienė apie korupcijos bylą: ieškoma, kuo pakeisti 8 nušalintus teisėjus

Teisėjų korupcijos tyrimas, per kurį sustabdyti aštuonių teisėjų įgaliojimai, išryškino teisėjų stygių ir verčia keisti įstatymus, norint užtikrinti sklandų teismų darbą.

Šis klausimas trečiadienį aptartas per uždarą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdį.

Komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė žurnalistams sakė, kad Teisėjų taryba pateikė siūlymus, kaip reikėtų pataisyti Teismų įstatymą, norint spręsti šį klausimą, tačiau atsisakė atskleisti pasiūlymo turinį.

„Prašo tam tikrų priemonių, kad teisėjai galėtų prisijungti prie aukštesnių instancijų teismų darbo. Bus Teismų įstatymo pataisos. Detalių tikrai nepasakosiu. Kai susitarsime dėl priemonių, kai jas Specialiųjų tyrimų tarnyba patikrins, tada ir matysime“, – teigė A. Širinskienė.

Anot jos, aukštesnių instancijų teismuose jau anksčiau buvo juntamas teisėjų stygius. Nuo pareigų nušalinus dar aštuonis teisėjus, problema paaštrėjo.

Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu – įtariami trys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario 19 dieną leido patraukti šiuos teisėjus baudžiamojon atsakomybėn ir sustabdė jų įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.

Teisėjų tarybos pirmininkas, Apeliacinio teismo vadovas Algimantas Valantinas po TTK posėdžio žurnalistams sakė, kad dėl minėtų teisėjų nušalinimo teismų darbas nesustojo.

„Tą pačią dieną, kada mes sužinojome tą informaciją, buvo inventorizuotos bylos, kiek tie teisėjai turi, sudarytos naujos kolegijos, nustatyta tvarka paskirti kiti pranešėjai, ir tos bylos bus išnagrinėtos. Visos bylos jau turi savo šeimininką, turi posėdžių datas, ir jos visos bus išnagrinėtos“, – sakė jis.

REKLAMA

A. Valantino duomenimis, iš naujo turėtų būti nagrinėjama apie 300 bylų.

„Tai nėra tas skaičius, kuris teismams yra grėsmingas, teismuose yra tūkstančiai bylų“, – pabrėžė jis.

A. Širinskienės teigimu, tai laikinas sprendimas.

„Jie pasidalijo, laikinai tas klausimas sprendžiamas. Kadangi suprantame, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos vėliau greičiausiai bus teismuose (...) truks ne vienus metus, tų laikinų priemonių tikrai nepakanka ilgam laikotarpiui“, – tvirtino Seimo komiteto pirmininkė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovas Rimvydas Norkus savo ruožtu sakė, kad „įvykęs skandalas neturėtų suteikti pagrindo abejoti visais anksčiau priimtais teismų sprendimais ir versti juos peržiūrėti“.

„Jeigu bus nustatyta, kad nagrinėjant tą bylą, padaryta nusikalstama veika, be abejonės, tai yra besąlygiškas pagrindas atnaujinti tos bylos nagrinėjimą, kad kita kolegija, kitas teisėjas ją išnagrinėtų“, – jam antrino ir A. Valantinas.

Tačiau, anot jo, tai paaiškės tik tuo atveju, jeigu dabar korupcija įtariami teisėjai bus pripažinti kaltais ir nuosprendis įsiteisės.

Trečiadienį TTK taip pat svarstyta, kokių antikorupcinių saugiklių trūksta teismų sistemoje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiuo metu atlieka antikorupcinį vertinimą. Šios tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus tvirtino matantis „teismų nusiteikimą tvarkytis“.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų