Šimonytė pakeitė nuomonę dėl elektros ir dujų kainų – pasiduota spaudimui?

Politikai dažnai apie savo darbus kalba pagražintai, tačiau stengiasi išlaikyti vieningą komunikacijos liniją: bent jau neprieštarauti tam, ką pasakė anksčiau. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Vyriausybės galimybes daryti įtaką energijos išteklių kainoms vartotojams tokios taisyklės nepritaikė.

Kylant pasaulinėms elektros ir dujų kainoms dar birželio mėnesį politikė teigė negalinti nieko padaryti, nes tai ekonomikos atsigavimo kaina, o energijos išteklių kainų nustatymas galutiniams vartotojams yra depolitizuotas ir nepriklauso nuo Vyriausybės valios.

Tačiau rugsėjo pabaigoje Vyriausybė jau rado jėgų imtis priemonių, kaip sumažinti galutines sąskaitas. „Vertindami situaciją kaip laikiną šoką, kuris per tam tikrą laiką turėtų išsilyginti, radome sprendimus su reguliatoriumi ir įmone „Ignitis“, kaip tai artimiausiu laiku stabilizuoti“, – pranešime spaudai cituojama premjerė I. Šimonytė.

Ką Šimonytė sakė birželį?

Nuo šių metų liepos vartotojams brango tiek elektra, tiek dujos: visuomeninio tiekimo elektros kaina vidutiniškai didėjo apie 8 proc., o dujų kaina namų ūkiams – 26–50 proc. Tai lėmė energetikos išteklių kainų augimas biržose.

Tačiau tuomet premjerė teigė nieko negalinti padaryti, nes kainų nustatymas galutiniams vartotojams yra depolitizuotas.

„Šių kainų nustatymas jau daugybę metų yra patrauktas nuo politikų nagų. Tai yra padaryta ne šiaip sau, tai padaryta todėl, kad nesusidurtume su tokiomis situacijoms, su kuriomis anksčiu susidurdavome, kada nedrįstant priimti tam tikrų sprendimų, kuriuos galbūt diktuoja rinkos konjunktūra, žaliavų kainos. Dėl politinio išskaičiavimo vėliau tenka priimti daug skausmingesnius sprendimus“, – Seime žurnalistams sakė premjerė.

Ji pabrėžė, kad dujų atveju turime grįžimą į 2019 metų lygį, nes 2020 metais kainos buvo nenormaliai žemos. Politikė teigė, kad tai rodo ekonomikos atsigavimą ir su tuo tenka susitaikyti.

Anot jos, Vyriausybės atsakomybė yra rūpintis ne kainomis, kurios priklauso nuo objektyvių veiksnių, bet žmonių pajamomis.

Ką Šimonytė sako rugsėjį?

Nuo 2022 metų sausio energijos išteklių kainos vėl brangs, todėl tai turėtų labai padidinti gyventojų sąskaitas už elektros energiją, gamtines dujas ir šilumą. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad sąskaitos už šildymą 2021–2022 metų sezono metu bus ketvirtadaliu aukštesnės, tačiau skirtinguose miestuose sąskaitų augimas bus skirtingas – jei miestas yra perėjęs prie šilumos iš biokuro, tuomet sąskaitos didės mažiau, jeigu ne – tuomet daugiau.

Anksčiau teigusi, kad Vyriausybė turi rūpintis ne kainomis, o žmonių pajamomis, šiuo metu ministrė pirmininkė nuomonę pakeitė, tad Vyriausybė pristatė pluoštą pasiūlymų: pavyzdžiui, pasiūlė išplėsti žmonių ratą, kuriems taikomos kompensacijos už šilumą, nutarė didinti biokuro pasiūlą, tai yra nepalikti medienos atliekų kirtavietėse, ir užtikrinti šilumos punktų efektyvumą, mat taip esą galima sutaupyti apie 10 proc. šilumos.

REKLAMA

Prie ilgalaikių priemonių numatyta skirti 300 mln. eurų europinių pinigų namų ūkių energetinio savarankiškumo stiprinimui. Iš esmės tai reiškia investicijas į saulės ir vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius, taip pat biomasės ir iškastinio kuro katilų pakeitimui.

Dar viena priemonė – energetinių bendrijų kūrimas, kuriose žmonės taptų tokių bendrijų statomų saulės arba vėjo elektrinių naudos gavėjais.

„Prognozuojama, kad, įgyvendinus plano priemones, elektros kaina bus fiksuojama ties 21 proc. augimo riba. Tai reiškia, kad, elektros kainai rinkose kylant aukščiau, gyventojams kaina daugiau nekils. Dujų kaina virykles turintiems vartotojams, užuot kilusi 51 proc., augs ne daugiau kaip 20 proc. Dujų tarifas šildymui vietoj prognozuotų 83 proc. turėtų kilti ne daugiau kaip 30 proc., tai yra ne daugiau kaip trečdaliu“, – rašoma Vyriausybės pranešime.

Neseniai Prezidentūra taip pat pasiūlė atidėti antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Vyriausybė ir Seimas galutinio savo žodžio šiuo klausimu dar nėra pasakę, bet apie tai irgi svarstoma.

„Jei matysime, kad tai papildomos naudos vartotojams suteikia, taip pat tą sprendimą pasiūlysime“, – sakė I. Šimonytė.

Ekspertas: yra vienas dalykas, kurio aš nesuprantu

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, viešosios įstaigos „Energetinių tyrimų institutas“ vadovas Tomas Janeliūnas sako, kad bandymas amortizuoti energijos išteklių kainų padidėjimą socialinės politikos priemonėmis yra visiškai normali praktika, tad šiuo atveju kompensacijų už šilumą išplėtimas yra sveikintinas ir prisidės prie skurdžiau gyvenančių žmonių padėties gerinimo.

Energijos išteklių švaistymo, neūkiškumo pažabojimą, namų ūkių savarankiškumo didinimą ekspertas taip pat vertina teigiamai.  

„Irgi labai gerai, puiku, reikia didinti energijos vartojimo efektyvumą, tą jau seniai reikėjo daryti, o kainų augimas yra tiesiog priminimas, kad tą būtina daryti, nereikia atsipalaiduoti niekada, net jeigu yra pigesnių kainų laikotarpiai“, – sako T. Janeliūnas.

REKLAMA

„Tačiau yra trečias dalykas, kurio aš nesuprantu ir kuris, mano galva, yra priešinga politika skelbiamam tikslui – liberalizuoti energijos rinką. Pradedama kalbėti, kad Vyriausybė įsitrauks į kainų reguliavimo mechanizmą ir savotiškai privers visus vartotojus imti ilgalaikę paskolą apmokėjimui už energetinius resursus, tai yra kainų augimą išdėstys per penkerius metus, nepriklausomai, kaip tos kainos biržose keisis. Tai reiškia, kad už šiuo momentu atsiradusį kainų padidėjimą, mes mokėsime gana ilgai“, – stebėjosi ekspertas.

Portalas tv3.lt primena, kad Energetikos ministerija pranešė, jog elektros ir dujų kainoms pasiekus tam tikrą augimo lygį svarstoma jas fiksuoti, o kainų padidėjimą išdėlioti per penkerius metus.

Elektros kainų augimą planuojama stabdyti ties 21 proc. brangimo riba. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, šiuo atveju kalbama apie vartotojus, nepasirinkusius tiekėjo arba tais atvejais, kai yra garantinis tiekimas. Dujų kaina maisto gamybai būtų fiksuojama ties 20 proc. augimo riba, dujų kaina šildymui – ties 30 proc. padidėjimu. Elektros ir dujų kainos būtų fiksuojamos ateinančiam pusmečiui.

„Niekas per daug tavęs neklausia – ar tu gali dabar mokėti tą išaugusią kainą, ar negali, ar tu nori išsidėlioti mokėjimus per penkerius metus, ar ne. Čia, mano galva, yra toks ideologinis Vyriausybės pasirinkimas – kištis ar nesikišti į rinkos reikalus energetikoje. Negaliu argumentuoti nei už vieną, nei už kitą variantą, bet, man atrodo, kad tai atsitraukimas nuo ilgą laiką deklaruotų tikslų, kad mes einame į energetikos rinkos liberalizavimą, kad didiname ten konkurenciją, nesikišame į tai, kas vyksta rinkose, skatiname vartotojus rinktis nepriklausomus tiekėjus, nes tai didina konkurenciją ir visi normaliai moka už tuos išteklius pagal svyravimus rinkoje, o ne pagal Vyriausybės pageidavimą“, – sako T. Janeliūnas.

„Mano požiūriu, tai nelabai sąžiningas veikimas, kai vienu metu tu deklaruoji būtinybę liberalizuoti energetikos rinką, o paskui to išsigąsti ir sakai „ups, gal mes pristabdykim tą liberalizavimą bent jau pusei metų“. Tai reiškia, kad sustos elektros tiekėjų pasirinkimas ir netgi, sakyčiau, kad tie, kurie pastarąjį mėnesį sudarė sutartis, greičiausiai suskubs jas nutraukti, taigi gali būti, kad liberalizavimo procesas grįš atgal“, – mano ekspertas.

REKLAMA

Pasak T. Janeliūno, Vyriausybės veiksmai yra panašūs į pasidavimą emociniam spaudimui, nes nėra aišku, ar valdantieji sugebės atlaikyti dar ir trečią – kainų augimo – krizę, šalia koronaviruso pandemijos ir migracijos valdymo.

„Jie vis tiek neatsisakys planų toliau tęsti liberalizavimo procesą su elektros tiekėjų pasirinkimu, bet dabar jis tikriausiai bus sustabdytas pusei metų. Žmonėms pasitikėjimo būsimais etapais tai tikrai nepadidins ir klausimas, ar po pusmečio tos kainos bus mažesnės. Niekas kol kas negali atsakyti į šitą klausimą. Du-trys mėnesiai bus niūrūs, o kas bus po pusmečio, niekas nežino. Čia gali veikti klimatas ir globalios ekonomikos svyravimai. Tai ar tas atidėjimas išspręs problemą? Neišspręs. Tiesiog leis Vyriausybei nupirkti laiko ir, vietoje didelės problemos sausio mėnesį, daugiau ar mažiau tą problemą reikės turėti galvoje vasarą“, – mano pašnekovas.


Rašyti komentarą...
J
Juokingas
2021-10-05 16:58:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Toks ekspertas- kuris kalba apie liberalizavimą- juk visi supranta kad tai blefas- išdalinta rinka nusipelniusiems gyvent geriau kitų saskaita- apie kainų mažėjimą jokios kalbos net nėra- tai kokia nauda visuomenei iš to liberalizavomo? Eilinis lobistų siautėjimas ir žinasklaidos atidirbinėjimas už sidabrinius...
Atsakyti
-2

D
Darius
2021-10-05 16:59:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labai gražiai arkliagalvė suokė prieš rinkimus debatuose, Vilniuje. Apie pagarbą kitaminčiams ir ttt. Tik tos kalbos visiškai skiriasi nuo to ką šita su savo gauja išdarinėja dabar
Atsakyti
-6

n
nuomonė
2021-10-05 17:38:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
tik nacionalizuoti elektra ir dujas,nukratyt tas prilipusias erkes.
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (26)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų