Šimonytė apie greituosius kreditus: juos sugriežtinti – kaip Eglei geležines klumpes sudėvėti

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį liudyti stojo Seimo narė, buvusi Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.

3

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja I. Šimonytė buvo 2013–2016 m.

(3 nuotr.)
FOTOGALERIJA. „MG Baltic“ byloje liudyti prieš teismą stoja Šimonytė

2015 m. Lietuvos bankas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Siūlyta nuo 200 iki 75 proc. riboti palūkanas, nustatyti maksimalų 180 dienų terminą delspinigiams skaičiuoti, delspinigius nustatyti iki 0,5 proc. per dieną, o kreditų neišduoti, jei kreditas jo gavėjui atsieina 40 proc. jo pajamų.

Vilkino Seimo darbą (Papildyta 9.14 val.)

2013 m. Lietuvos bankui perėmus vartojimo kreditų rinkos priežiūrą, centrinis bankas stebėjo, kad ši rinka ne tik auga, bet joje vyksta ir nepageidaujami procesai.

„Matėme, kad daugėja pradelstų mokėjimų skaičius, kad yra žmonių, kurie turi daugiau nei po vieną kreditą. Mūsų, kaip priežiūros institucijos, pareiga buvo įspėti politikus apie vykstančius projektus ir pasiūlyti teisės aktų projektus, kurie galėtų tuos neigiamus procesus sumažinti ar suvaldyti“, – teisme liudijo I. Šimonytė.

Jos teigimu, buvo matyti, kad Seimas nenori priimti pataisų, jos tai dingdavo, tai atsirasdavo Seimo darbotvarkėje, tačiau I. Šimonytė negalėjo įvardinti, kas lėmė pataisų priėmimo vilkinimą. I. Šimonytė Lietuvos banko bandymą sugriežtinti vartojimo kreditų rinką lygina su Eglei žalčių karalienei duota užduotimi sunešioti geležines klumpes.

Dėl įstatymo projekto sudarytoje darbo grupėje, anot I. Šimonytės, dirbo Bronius Bradauskas, Andrius Palionis, finansų ministerijos atstovai, Vytautas Gapšys, galbūt Kęstutis Glaveckas, vėliau darbo grupėje Remigijų Šimašių pakeitė Šarūnas Gustainis.

I. Šimonytė taip pat prisiminė, kad minėtoje darbo grupėje dažnai lankėsi ir vartojimo kreditų bendrovės „4finance“ vadovas Gediminas Velička, aktyviai kritikavęs Lietuvos banko pateiktas pataisas.

„Darbo grupėje, kuomet išklausomos skirtingos nuomonės, ponas Velička labai dažnai dalyvavo tuose posėdžiuose ir jo pagrindinė nuostata buvo, kad mūsų teikiami pasiūlymai yra neproduktyvūs, žalingi ir neturėtų būti svarstomi“, – prisiminė I. Šimonytė.

REKLAMA

Taip pat, kaip liudijo I. Šimonytė, Šarūnas Gustainis Seime pateikė pataisas, susijusias su būsimo skolininko vertinimu. Anot Seimo narės, tai buvo tokios pat pataisos, kokias anksčiau Seimui teikė Vartojimo kreditų asociacija.

Galiausiai teismas atmetė jau aštuntąjį prašymą nušalinti prokurorą. 

„Prakišo“ pataisas (Papildyta 9 val.)

Anot teisėsaugos, buvęs parlamentaras Š. Gustainis, vykdydamas tuometinio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymą, 2015 m. spalio–lapkričio mėn. Seime registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo, kad projektas būtų priimtas. Pataisomis siekta sušvelninti vartojimo kreditų industrijų reglamentavimą, kad greituosius kreditus išduoti būtų paprasčiau.

Nors Š. Gustainis apklausų metu teisėsaugai tikino, jog projektas – jo kūrinys, teisėsaugos rastas susirašinėjimas tarp R. Kurlianskio ir G. Veličkos rodo, kad pataisos žodis žodin atitinka tas, kurias G. Velička atsiuntė R. Kurlianskiui.

R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius eksliberalams Eligijui Masiuliui ir Š. Gustainiui bei buvusiam „darbiečiui“ V. Gapšiui. Teisėsauga įtaria, kad verslininkas taip siekė galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą.

Vis dėlto projektas Seime patyrė fiasko – jį palaikė per mažai parlamentarų, daugiausiai – Liberalų sąjūdžio nariai. Bendrapartietis K. Glaveckas per balsavimą iš posėdžių salės pasišalino, nes projekto nepalaikė.

K. Glaveckas labai palaikė Lietuvos banką ir nelabai mandagiai bendravo su žmonėmis, kurie siūlė savo pataisas, siūlydamas jiems daugiau nekalbėti“, – liudijo I. Šimonytė.

Dar vienas bandymas nušalinti prokurorą (Papildyta 10.26 val.)

I. Šimonytei baigus liudijimą, Raimondas Kurlianskis pareiškė norintis nušalinti valstybės kaltinimą byloje palaikantį prokurorą Justą Laucių dėl tariamo šališkumo.

R. Kurlianskį ginantis Giedrius Danėlius sakė, kad koncerno televizija prieš 11 metų publikavo J. Lauciaus šeimos įmonei „Pelėda“ nepalankų žurnalistinį tyrimą.

REKLAMA

Advokatas teisme sakė, jog prokuroro „pagiežingas, procesinės etikos ribas peržengiantis“ elgesys rodo, kad jis asmeniškai suinteresuotas politinės korupcijos bylos baigtimi.

„Tokiu būdu galimai įžeistas (...) prokuroras turi polinkį kerštauti“, – kalbėjo G. Danėlius.

„Per visą šitą laiką man buvo pradėtos kelios civilinės bylos, kurios baigėsi niekuo, tarnybiniai patikrinimai. Tie procesai vyko, nė vienas iš jų nesibaigė taip, kaip norėtų gynybą ar padavęs pareiškimus asmuo“, – į dar vieną bandymą jį nušalinti reagavo J. Laucius.

Prokuroras mano, kad gynyba bando jį nušalinti dėl, kaip jis pats sakė, profesionalaus darbo, ir prašė teismo nušalinimą atmesti.

 

Byloje – aštuoni kaltinamieji

Amžiaus byla vadinamoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų