Seimo kontrolierių teigimu, 18 iš 22 oficialiai nukentėjusiais pripažintų asmenų yra trečiųjų šalių piliečiai.
Visi šie asmenys patyrė išnaudojimą priverstiniam darbui transporto srityje, dažniausiai buvo atvykę iš Uzbekistano, Ukrainos, Tadžikistano, Kirgizijos, Rusijos ir Baltarusijos.
Iš viso pernai buvo pradėta 17 naujų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis, įskaitant išnaudojimą nusikalstamoms veikoms vykdyti, seksualinėms paslaugoms teikti ir elgetavimui. Aštuoni tyrimai – dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui.
Anot apžvalgos, apie trečdalyje 2019-aisiais pradėtų ikiteisminių tyrimų Lietuva buvo įvardijama kaip prekybos žmonėmis tikslo šalis, tuo metu pernai tokia ji buvo įvardijama per 80 proc. tyrimų, todėl „galima daryti prielaidą, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuva tampa vis palankesnė prekybos žmonėmis nusikaltimams vykdyti“.
Seimo kontrolierių duomenimis, 2024 metais pirmą kartą nuo 2010-ųjų pirmosios instancijos teismams nebuvo perduota naujų baudžiamųjų bylų dėl prekybos žmonėmis. Praėjusiais metais dėl to nuteista 12 asmenų – dvi moterys ir dešimt vyrų, o tai yra perpus mažiau nei 2023-aisiais.
Užfiksuotais atvejais daugiausiai nukentėjusiųjų buvo 31–40 metų amžiaus vyrai, tačiau, pasak Seimo kontrolierių, ikiteisminių tyrimų duomenys neatspindi tikrojo prekybos žmonėmis masto ir demografijos, nuo šio nusikaltimo nukenčia ženkliai daugiau abiejų lyčių suaugusiųjų bei vaikų.
„Nusikalstamos grupuotės dažnai sugeba išvengti teisėsaugos ir manipuliuoja savo aukomis taip, kad jie retai laiko save nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis. Nukentėjusieji nėra linkę kreiptis pagalbos ir dėl to, kad bijo prekeivių keršto, nepasitiki valdžios institucijomis, jaučia gėdą, galbūt neturi leidimo gyventi šalyje“, – pranešime cituojama Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.
Lietuvoje pernai dėl prekybos žmonėmis seksualiniam išnaudojimui buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, iš kurių vienas buvo nutrauktas.
Didesnį realų aukų skaičių, anot Seimo kontrolierių, rodo nevyriausybinių organizacijų pateikti duomenys: pernai jos suteikė pagalbą 107 naujoms prekybos žmonėmis aukoms, dar 132 asmenys gavo tęstinę pagalbą.
Pasak Seimo kontrolierių, nepaisant dedamų pastangų, kova su prekyba žmonėmis vyksta skirtingai ir priklauso nuo turimų lėšų, konkrečių organizacijų politikos ir jose dirbančių asmenų įsitikinimų.
„Net trečdalis savivaldybių teigia nesiimančios jokių veiksmų, nes savo regionuose nemato prekybos žmonėmis problemos. Kadangi teisiškai jos nėra įpareigotos vykdyti prekybos žmonėmis prevencijos, tos savivaldybės, kurios imasi veikti, tai daro savo iniciatyva arba pagal rekomendacijas“, – pranešime cituojama Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Seimo kontrolierių įstaiga ministerijoms pateikė rekomendacijas, kuriose ragina stiprinti institucijų, įstaigų ir organizacijų kovą su prekyba žmonėmis per teisės aktų tobulinimą, atskiro biudžeto numatymą ir specialistų švietimą.
Rekomenduojama stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybės ir savivaldybių institucijų bei pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų, siekiant veiksmingesnės prekybos žmonėmis prevencijos ir pagalbos aukoms.
Taip pat pabrėžta būtinybė užtikrinti pagalbos teikimą bei jos prieinamumą visoms prekybos žmonėmis aukoms nepriklausomai nuo to, ar jos yra pripažintos nukentėjusiomis teisėsaugos institucijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
