Jų nuomone, tai numatančios Dainų švenčių tradicijos įstatymo pataisos, kurias parengė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, gali prieštarauti Konstitucijai.
„Projekto nuostatos, kuriomis Lietuvos Respublikos įstatymu siekiama reglamentuoti renginių organizavimą užsienio valstybių teritorijose ir nustatyti įgaliojimus, teises ir pareigas užsienio valstybių jurisdikcijai priklausantiems subjektams ir užsienio valstybių piliečiams, viršija (...) Seimo konstitucinius įgaliojimus ir prieštarauja Konstitucijai (....) ir konstituciniam teisinės valstybės principui“, – savo išvadoje pažymi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Remiantis tarptautinės teisės principais, anot teisininkų, valstybė negali priimti teisės aktų, kurie reguliuotų teisinius santykius užsienio valstybėse, jų subjektų ir užsienio valstybių piliečių (nors ir lietuvių kilmės) elgesį – jų teises ir pareigas.
Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad projekto nuostatomis siūloma reguliuoti visuomeninius santykius kitų suverenių valstybių teritorijose (JAV, Kanadoje ir Europos valstybėse) ir nustatyti teises, pareigas bei sprendimų priėmimo įgaliojimus šių valstybių jurisdikcijai priklausantiems subjektams – pagal užsienio valstybių teisę įsteigtoms ir veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Tai yra, anot teisininkų, Pasaulio lietuvių bendruomenei, įkurtai 1958 m. JAV, Kanados lietuvių bendruomenei, veikiančiai Kanadoje nuo 1952 m. ir registruotai kaip pelno nesiekianti organizacija pavadinimu „Lithuanian Canadian Community“.
„Pagal tarptautinės teisės doktriną valstybės jurisdikcija visų pirma yra teritorinė – valstybės suverenitetas reiškia visišką ir išimtinę valdžią jos teritorijoje. Kartu valstybės jurisdikcija grindžiama pilietybės principu, pagal kurį valstybė turi teisę nustatyti elgesio taisykles savo piliečiams“, – teigiama Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje.
Joje pažymima, kad Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintoje Tarptautinės teisės principų deklaracijoje įtvirtinti valstybių suverenios lygybės ir nesikišimo į kitų valstybių vidaus reikalus principai reiškia, kad jokia valstybė neturi teisės vienašališkai primesti savo teisinio reguliavimo kitos suverenios valstybės teritorijoje ar kištis į joje veikiančių subjektų veiklą.
„Kiekviena valstybė turi išimtinę teisę savo teritorijoje reguliuoti visuomeninius santykius ir nustatyti joje veikiančių organizacijų bei savo piliečių teisinį statusą ir pareigas“, – teigia Seimo teisininkai.
Lietuva nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. yra Jungtinių Tautų organizacijos narė.
Teisininkų teigimu, Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų priimti įstatymų, nustatančių imperatyvų elgesio reguliavimą užsienio valstybių teritorijose. Konstitucinis Teismas (KT) ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Lietuvos Respublika privalo vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis.
Seimo teisininkų išvadą dėl Dainų švenčių tradicijos įstatymo pakeitimo projekto galimo prieštaravimo Konstitucijai trečiadienį svarstys parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).
Anot D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, pritarus projektui, pasaulio lietuvių dainų, šokių, kultūros šventės susilauktų daugiau dėmesio, taip pat galėtų gauti ir dalinį finansavimą iš Lietuvos institucijų.
Jei Seimas pritartų, įstatyme atsirastų nuostata, kad Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės rengiamos kas 4 metai – praėjus 2 metams po Lietuvos dainų šventės, o Europos lietuvių kultūros dienos – kiekvienais metais, primena ELTA.
Projektas numato, kad Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės – tai vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meno kolektyvus buriančios šventės, grindžiamos etninės kultūros tradicijomis, geriausiais lietuvių autorių kūriniais. Šių renginių programos ir repeticijos paprastai vyksta Jungtinių Amerikos Valstijų arba Kanados miestuose, dėl kurių sprendžia ten gyvenančios lietuvių bendruomenės.
Europos lietuvių kultūros dienos – tai etninės kultūros tradicijomis grindžiama šventė, kasmet suburianti lietuvių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų šokių, folkloro, meno kolektyvus ir bendruomenes iš Europos. Taip pat numatyta, kad šio renginio šventinės programos ir repeticijos paprastai vyksta Europos miestuose, dėl kurių sprendžia Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Pasaulio lietuvių bendruomenė.
Šiuo metu įstatyme nėra apibrėžiamos ir reglamentuojamos Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės, Europos lietuvių kultūros dienos.
Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių dainų ir šokių šventės yra organizuojamos kas ketverius metus nuo 1957 metų.
Europos lietuvių kultūros dienos yra naujas renginys, pradėtas organizuoti nuo 2022 m.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
