Seimas iš naujo svarstys Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas Žemės, Žemės reformos ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymų pataisas.
Penktadienį už tai balsavo 95 Seimo nariai, 5 buvo prieš. Toliau šių įstatymų pakeitimus svarstys Seimo komitetai. Birželio 18 d. Seimas ketina galutinai apsispręsti dėl šalies vadovės grąžintų pakartotinai svarstyti įstatymų pataisų.
Seimas, priėmęs įstatymų paketą dėl žemės, siekė, kad panaikinus apskritis valstybinės žemės valdymas kaimo vietovėse išliktų valstybės rankose, o valstybinės žemės valdymas miestuose būtų atiduotas savivaldybėms.
Tuo tarpu Prezidentės D. Grybauskaitės pateiktuose siūlymuose Seimui pabrėžiama, jog už valstybinę žemę ir mieste, ir kaime turi būti atsakinga viena valstybės institucija. Tai galėtų daryti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri šias funkcijas vykdytų per teritorinius padalinius visoje šalyje, išliksiančius ir panaikinus apskritis.
Pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos Solveigos Cirtautienės, šalies vadovė laikosi tvirtos nuostatos, jog visa valstybinė žemė, miškai, vandens telkiniai yra visų Lietuvos žmonių nuosavybė ir turi tarnauti bendriems interesams.
Pasisakydama už valstybinės žemės išlaikymą valstybės rankose, Prezidentė vadovaujasi Konstitucinio Teismo ne kartą pateiktais išaiškinimais, jog neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas ir naudojamas tenkinti atskirų grupių ar asmenų poreikiams. Konstitucinis Teismas pabrėžia, jog visas valstybės turtas, žemė taip pat, turi tarnauti viešajam interesui, visos visuomenės poreikiams, tautos gerovei.
Prezidentės nuomone, Seimo siūlymas išskaidyti valstybinės žemės valdymą ne palengvintų, o apsunkintų ir pačių savivaldybių plėtros projektus, nes sprendimus dėl kaimo vietovių valstybinės žemės naudojimo priimtų viena valstybinė institucija - Nacionalinė žemės tarnyba, o dėl miestų teritorijose esančios valstybinės žemės - savivaldybės, kurių Lietuvoje šiuo metu yra šešiasdešimt.
Valstybės vadovės nuomone, tokia tvarka kelia abejonių dėl atitikimo Konstitucijai, kuri įpareigoja, jog valstybės turtas turi būti tvarkomas racionaliai, nešvaistomas.
Prezidentė taip pat pabrėžia, jog svarbiausias kriterijus valdant valstybės žemę - skaidrumas ir efektyvumas.
"Valstybė privalo ne atverti, o užkirsti kelią piktnaudžiavimams valstybine žeme, todėl negaliu pritarti įstatymui, kuriame užprogramuota dar viena galimybė neskaidriems sandoriams ir manipuliavimui valstybine žeme", - pabrėžia šalies vadovė.
