Alma MOSTEIKAITĖ
Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl atitinkamų teisės aktų projektų derinimo siekiant iš savivaldybių perimti antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją. Asociacija apie ministerijos norus informavo savivaldybes ir gavusi atsakymus iš savivaldybių valdybos posėdyje priėmė ministerijos siekiams nepalankų nutarimą.
Reikia keisti du įstatymus
Norint Sveikatos apsaugos ministerijai iš savivaldybių perimti antrinio ir tretinio lygio ligonines, reikia pakeisti du įstatymus - Vietos savivaldos ir Sveikatos sistemos. Kodėl ministerija siekia šias gydymo įstaigas perimti savo pavaldumui?
Į šį klausimą ministerija „Alytaus naujienoms“ atsakė cituodama Konstitucinio Teismo formuojamas konstitucinės doktrinos nuostatas. Girdi, šis teismas ne kartą konstatavęs, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata - valstybės funkcija.
„Perėmus iš savivaldybių antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją, ministerija ar jos įgaliota institucija turės galimybes kurti veiksmingą sveikatos sistemą, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų iš tiesų prieinamos siekiantiems jas gauti. Minėtos funkcijos perėmimas sudarys prielaidas kokybiškų ir saugių paslaugų teikimui, efektyvesniam lėšų planavimui, racionaliam jų panaudojimui, pavyzdžiui, išvengiant atvejų, kai brangūs medicinos prietaisai įsigyjami neįvertinus jų tikslingumo, būsimos apkrovos“, - tvirtinama ministerijos rašte redakcijai.
Šiuo metu minėtų dviejų įstatymų pakeitimai, sveikatos apsaugos ministro patarėjo Juliaus Naščenkovo teigimu, derinami tarpinstituciniu, arba ministerijų, lygiu.
Įžvelgia teikiamų paslaugų pablogėjimą
Lietuvos savivaldybių asociacija Sveikatos apsaugos ministerijai jau pateikė savo poziciją dėl keistinų įstatymų siekiant perimti antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigas. Asociacijos valdybos posėdyje konstatuota, kad nepritariama Vietos savivaldos ir Sveikatos sistemos įstatymų pakeitimams. Kaip tvirtinama asociacijos direktorės Romos Žakaitienės rašte ministerijai, tie pakeitimai pareikalaus atskirų juridinių vienetų kūrimo įstaigose, kuriose teikiamos pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos ir už kurių teikimo organizavimą atsakingi skirtingi steigėjai. Juk pirminės sveikatos priežiūros organizavimas priklauso savivaldybėms.
Savivaldybininkų įsitikinimu, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą priskyrus skirtingiems steigėjams nukentės šios priežiūros įstaigų bendradarbiavimas, o tai tik pablogins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams.
Savivaldybės daro prielaidą, kad tokiu būdu siekiama siaurinti sveikatos priežiūros paslaugas, ypač rajonuose, ar net visiškai sunaikinti kai kurias ligonines.
Kaip tvirtinama Savivaldybių asociacijos valdybos nutarime, pasirašytame asociacijos prezidento Ričardo Malinausko, ministerija nepateikė aiškių motyvų ir priežasčių dėl funkcijų perėmimo tikslingumo, pagrįstų argumentų, kad, iš savivaldybių perėmusi sveikatos priežiūros organizavimo funkcijas, ji turės galimybių kurti veiksmingesnę sveikatos sistemą. Asociacijos valdybos nuomone, priimti įstatymų pakeitimai apribos savivaldybių teises dalyvauti priimant sprendimus dėl sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo savo teritorijoje, taip pat atstovavimą vietos gyventojų poreikiams sveikatos priežiūros srityje.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu šalies savivaldybėms pavaldi 51 bendrojo profilio ligoninė, teikianti antrinio lygio paslaugas, ir trys ligoninės, teikiančios antrinio ir tretinio lygio paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerija valdo dešimt antrinio ir tretinio lygio ir vieną bendrojo profilio ligoninę, teikiančią ir antrinio lygio paslaugas.
„Planuojami pakeitimai suardys nusistovėjusią tvarką“
Nuomonę dėl Alytaus apskrityje esančios didžiausios sveikatos priežiūros įstaigos - Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės, turinčios 380 lovų ir apie 900 darbuotojų, teikiančios bendrojo profilio ir antrinio lygio paslaugas, Lietuvos savivaldybių asociacijai yra pareiškęs ir Alytaus miesto savivaldybės meras, buvęs šios ligoninės vadovas Jurgis Krasnickas.
Jo įsitikinimu, esama sveikatos priežiūros įstaigų organizavimo ir pavaldumo forma yra tinkama. „Asmens sveikatos priežiūros paslaugos Alytaus mieste - kokybiškos ir visiems prieinamos, planuojami pakeitimai suardys nusistovėjusią tvarką. Tai gali daryti neigiamą įtaką paslaugų teikimo kokybei, kadangi antrinės sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos ne tik ligoninėje, bet ir poliklinikoje. Sveikatos apsaugos ministerija, kaip aukščiausias sveikatos valdymo organas, turėtų kurti strategijas, nurodyti gaires, užtikrinti, kad būtų tinkamas finansavimas už suteiktas paslaugas, asmens sveikatos priežiūrai reikalingų specialistų tinkamą rengimą, o ne perimti antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkcijas“, - rašte Savivaldybių asociacijai dėsto J.Krasnickas.
Dabartinė Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninė iki apskričių administracijų susikūrimo 1995-aisiais kaip rajoninė ligoninė priklausė Alytaus rajono savivaldybei, o atsiradus valdžios institucijai apskrities lygmeniu tapo pavaldi Alytaus apskrities valdžiai. Daugiau kaip prieš trejus metus panaikinus šalies apskričių viršininkų administracijas Dzūkijos sostinės ligoninės steigėjos funkcijos perduotos Alytaus miesto savivaldybei.
Kaip sako Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas, ne tiek svarbu, kas yra ligoninės steigėjas, nes, pavyzdžiui, brangios medicininės įrangos įsigijimo, investicijų į sveikatos priežiūros įstaigų atnaujinimą klausimai sprendžiami su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine ligonių kasa, šios institucijos ligoninėms nustato medicininių paslaugų apimtį ir kainą: „Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, savivaldybės gali padėti ligoninėms. Man atrodo, jei Alytaus ligoninę valdytų ministerija, nieko blogo neatsitiktų. Gerai, kai miesto savivaldybės taryboje yra gydytojų, kurie išmano sveikatos priežiūros įstaigų sistemą. O jei tokių tarybos narių nebūtų? Ne specialistams būtų sunku šią sistemą perprasti. Įstatymų pakeitimus turi priimti Seimas. Ar jie bus priimti, ar ne, ligoninei išlieka svarbiausias tikslas - teikti gyventojus tenkinančias ir kokybiškas paslaugas.“
