Seimo komisija, tirianti buvusio savanorio ir VSD pareigūno Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, penktadienį patvirtino atsakymus į visus parlamentarų komisijai suformuluotus klausimus, tačiau galutinį balsavimą atidėjo iki kitos savaitės.
Penktadienį komisijos nariai nusprendė, kad J.Abromavičiaus nužudymo byloje įtariamuoju minėto Jono Zajančkausko įsidarbinimui Krašto apsaugos ministerijos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente (karinė žvalgyba ir kontržvalgyba) įtakos turėjo jo pažintis su tuometininiu departamento direktoriumi Kostu Mickevičiumi ir konservatoriumi Algirdu Petrusevičiumi .
Be to, svarstyti ir tuometinės konservatorių vyriausybės krašto apsaugos ministro Česlovo Stankevičiaus veiksmai gavus pažymą, kurioje įvardyti karinių struktūrų darbuotojai, galbūt susiję su įvykdytais teroristiniais aktais.
Komisijos nariai šiuo klausimu priėjo išvadą, jog ministras, gavęs informaciją, elgėsi pasyviai - nesiėmė jokių priemonių, nesikreipė į teisėsaugos institucijas.
Komisija taip pat nutarė, jog yra pakankamai duomenų, kad A.Petrusevičius gali būti susijęs su J.Abromavičiaus nužudymu.
Tokia išvada daroma remiantis viešai prieinama medžiaga bei baudžiamosios bylos žiniasklaidoje paskelbtais duomenimis. Komisija šiuo atveju atsižvelgė į tai, kad visi viešai paskelbti duomenys, kuriais ji naudojosi, nebuvo užginčyti Generalinės prokuratūros, be to, nė vienas iš viešai minimų asmenų nesikreipė į teismą dėl šmeižto.
Nors šios išvados penktadienio komisijos posėdyje, nedalyvaujant konservatoriams, buvo patvirtintos, tačiau už visą išvadų paketą bus dar balsuojama kitą savaitę.
Anksčiau komisijos vykusiuose posėdžiuose buvo patvirtintos išvados, siejančios Tėvynės sąjungą su J.Abromavičiaus nužudymą organizavusią ir vykdžiusia grupuote, todėl konservatorių atstovai ketvirtadienį ir penktadienį komisijos posėdžiuose nebedalyvavo.
Konservatoriai komisijos veikloje teigia įžvelgiantys politinio susidorojimo apraiškų ir nėra nusiteikę toliau joje dalyvauti.
Komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė po penktadienį įvykusios komisijos posėdžio teigė apgailestaujanti, kad konservatoriai pasirinkto būtent tokį protesto būdą, nes esą komisija kaip tik atsižvelgia į jų nuomonę.
"Norėčiau pasakyti, ir komisija prašė pasakyti, kad komisija nesupranta, kodėl konservatorių atstovai taip pasielgė. Gerbiamo Jurgio Razmos pasiūlymu yra didžioji dalis įtraukta į medžiagą, komisijos išvadas, ir nemažai pasiūlymų yra priimta būtent jo ", - žurnalistams sakė L.Graužinienė.
Konservatoriai sako, jog gavę komisijos išvadas mąstys apie atskirosios nuomonės suformavimą.
Kiek anksčiau, ketvirtadienį, buvo svarstoma, ar būta spaudimo teisėsaugos institucijų pareigūnams, tyrusiems J. Abromavičiaus žūties aplinkybes, koks buvo tokio poveikio pobūdis bei kokias pasekmes turėjo vieno iš nužudymo byloje minimų asmenų - A.Petrusevičiaus - įtraukimas į 1996 metų Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje sąrašą.
Anot komisijos pirmininkės pavaduotojo Vaclovo Karbauskio, komisijos nariai pritarė išvadai, jog spaudimas tyrėjams tikrai buvo daromas ir pamini tuometinio Seimo pirmininko ir konservatorių lyderio Vytauto Landsbergio prokurorams siųstus bei parlamento posėdžių sekretoriate neregistruotus laiškus, kuriuose nurodoma ištirti J.Abromavičiaus žūtį ir tilto per Bražuolės upelį sprogimą tiriančių pareigūnų veiklą.
V.Karbauskio teigimu, iš esmės komisija priėjo prie išvados, jog Tėvynės sąjungos nariai siekė daryti poveikį kitoms institucijoms.
Be to, nustatyta, jog A.Petrusevičius, tapęs parlamentaru bei dirbdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, turėjo galimybę disponuoti visa informacija apie J.Abromavičiaus žūties tyrimą ir galėjo jam daryti įtaką.
Trečiadienį komisija patvirtino išvadą, esą nužudymą organizavusi grupuotė turėjo, o gal ir tebeturi ryšių su kai kuriais Tėvynės sąjungos nariais ir vadovybe.
Taip pat pritarta išvadai, jog komisijai liudijęs buvęs sausumos pajėgų vadas Arvydas Pocius, melavo teigdamas, kad 1993 metais maištavusiems savanoriams iš miško grįžus į Kauno rinktinės štabą, J.Abromavičius raginęs grįžti į mišką.
L.Graužinienės komisija taip pat nagrinėjo ir prieš 10 metų suburtos konservatoriaus Sigito Kakčio vadovautos panašios komisijos veiklą ir įvertino ją kaip paviršutinišką.
Dabartinė komisija per savo ilgiau nei metus trunkančią veiklą išklausė maždaug trijų dešimčių liudytojų prieštaringus parodymus. Kai kurie liudytojai teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino, kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti teigė, kad žūtis galėjo būti susijusi su J.Abromavičiaus darbo Valstybės saugumo departamente (VSD) metu vykdytais kontrabandos tyrimais.
Komisijoje dirba 3 socialdemokratai, 2 socialliberalai, tiek pat liberaldemokratų ir konservatorių bei po vieną liberalcentristą, pilietininką ir "darbietį".
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
