LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Nušlamėjo, nuskardėjo, nuskriejo Velykos. Jų metas visada yra šventas ir nepakartojamas. Šios Velykos labai vėlyvos, atnešė ne tik margučių raštus, bet ir šilumą, net vasarišką kaitrą. Sakytum, kažkas gera skyrė šventei orus, kokių mums labiausiai reikia.
Atsiliepdama į šį šilumos proveržį, gamta pasipuošė šviesiai žaliu, labai šviežiu rūbu ir žiedais. Žiūri ir negali atsidžiaugti. Tačiau gamtos skubėjime pats laikas ieškoti atokvėpio pauzės. Juk mūsų gamtai nebūdinga, kad paskutinę balandžio dekadą stojusi kaitra užtruktų iki vasaros. Ją turi keisti vėsa, lietūs – tik taip gamta gali sustabdyti nereikalingą skubėjimą.
Taigi po kaitros laukiame vėsos. Ar ji bus ypatinga, ar nenukentės gyventi skubėję augalai? Jei ištiktų šalnos, kurių galima tikėtis iki pat pirmosios birželio dekados, laukiniams augalams staigmenos nebūtų. Nors švieži, besiskleidžiantys lapeliai pažeidžiami pirmiausia, tačiau, net juos nušalnojus, iš karto sprogsta nauji lapai. Taip būna, ir dėl tokių šalnų nežuvo, neišnyko jokia rūšis.
Mūsų soduose kitaip. Paprastai vaismedžių žydėjimo laukiame gegužės viduryje. Šiemet, jei vėsa nesustabdys skubėjimo, tai gali įvykti anksčiau. Todėl jau dabar reikia galvoti ir ruoštis savo žydinčių sodų apsaugai nuo šalnų. Tai trunka vieną naktį, o padariniai regimi visą vasarą.
Žiedų margumynas pašaukė vabzdžius. Dabar jų įvairovė kasdien vis didesnė. Mokslininkai gali rasti vis anksčiau atgijusius, sukrutusius vabzdžius ir kitus bestuburius, tačiau tai – tikrai ne staigmena ir ne naujiena. Tiesiog taip jie reaguoja į tinkamus gyventi orus.
Iš žiemojimo vietų vis tebegrįžta paukščiai. Gal jūs jau girdėjote gegutę, kuriai metas parlėkti? O gal matėte kregždutes ir klausėtės lakštingalos? Visi jie vasariškos šilumos pakviesti, tačiau gal ir neskuba, nes šiluma – dar ne viskas. Paukščiai turi savo kalendorius ir savo laikrodžius. Jie paklūsta gamtai. Jai turėtume paklūsti ir mes.
