REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Viktoras Mulleris Ferreira buvo jaunas brazilas su įspūdingomis kvalifikacijomis ir didelėmis galimybėmis. Ką tik baigęs „Johns Hopkins School of Advanced International Studies“ Vašingtone – savotišką Amerikos nacionalinio saugumo elito inkubatorių – jis gavo praktikos pasiūlymą iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) Hagoje.

Viktoras Mulleris Ferreira buvo jaunas brazilas su įspūdingomis kvalifikacijomis ir didelėmis galimybėmis. Ką tik baigęs „Johns Hopkins School of Advanced International Studies“ Vašingtone – savotišką Amerikos nacionalinio saugumo elito inkubatorių – jis gavo praktikos pasiūlymą iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) Hagoje.

REKLAMA

Tačiau balandžio mėnesį atvykęs į Amsterdamą, jis buvo greitai deportuotas atgal į Braziliją. Pasirodo, tikrasis V. M. Ferreiros vardas yra Sergejus Vladimirovičius Čerkasovas ir jis yra Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) – Rusijos karinės žvalgybos tarnybos – pareigūnas.

S. Čerkasovas buvo taip vadinamas „nelegalas“, panašus į tuos, kurie vaizduojami populiariame televizijos seriale „Amerikiečiai“. Tai į užsienio šalį išsiųstas pareigūnas, gyvenantis po kruopščiai sukurta svetima tapatybe, dažnai visam gyvenimui. Nyderlandų žvalgyba gavo keturių puslapių dokumentą, kuris buvo skirtas priminti rusų pareigūnui jo priedangos istoriją: jame smulkmeniškai išdėstytas visas jo gyvenimas nuo vaikystės meilių iki mėgstamų restoranų. Dabar S. Čerkasovas kali viename Brazilijos kalėjimų. Čia jis praleis 15 savo gyvenimo metų, rašo „The Economist“.

REKLAMA
REKLAMA

Kai 1991 m. buvo panaikinta sovietmečiu veikusi KGB, ją pakeitė FSB (vidaus saugumo tarnyba) ir SVR (išorinės žvalgybos tarnyba). GRU, užsiimanti karine žvalgyba, kiek pakitusia forma, gyvuoja jau nuo 1918 m.

REKLAMA

Visos šios „specialiosios tarnybos“ mėgaujasi bauginančia reputacija dar nuo caro ir sovietinių laikų. Tačiau prasidėjęs karas Ukrainoje jų reputaciją bei megztus tinklus sumalė į miltus. Kerčės tiltą apgadinęs spalio 8-osios sprogimas tėra tik paskutinis šių agentūrų apsikvailinimas: kaip pranešė „The New York Times“, manoma, kad Ukrainos agentai taip pat suorganizavo rugpjūčio mėnesį įvykusį sprogimą Maskvoje, kurio metu žuvo garsaus rusų ultranacionalistų ideologo dukra.

Žvalgybos klaidos šiame kare yra akivaizdžios. FSB turėjo šnipinėti Ukrainoje ir saugoti Rusijos paslaptis, bet nesugebėjo susitvarkyti su keliamais uždaviniais. Pavyzdžiui, rusų saugumiečiai nesugebėjo sutrukdyti Amerikai gauti ir paviešinti Rusijos karo Ukrainoje planų. Tai dramatiškiausias slaptos informacijos atskleidimas nuo 1962 m., kai JAV aptiko sovietų raketas Kuboje. Dar blogiau buvo tai, kad FSB akivaizdžiai ruošėsi karui (ji turėjo planus išžudyti disidentus ir pastatyti marionetinę vyriausybę). Tai leido įtikinti JAV ir Didžiosios Britanijos pareigūnus, kad Rusijos kariuomenės sutelkimas nėra tik blefas.

REKLAMA
REKLAMA

Vladimiro Putino sprendimui skelbti karą taip pat daug įtakos turėjo FSB pateikta klaidinga informacija. Remiantis Londone veikiančios „Royal United Services Institute“ ekspertų grupės tyrimu, šios agentūros penktoji tarnyba, atsakinga už buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, 2021 m. liepą smarkiai išplėtė savo Ukrainos komandą. Tačiau jos pareigūnai daugiausia kalbėjosi su Rusijai simpatizuojančiais ukrainiečiais ir gerokai pervertino savo agentų tinklą šioje šalyje. Tai sukūrė klaidingą Kremliaus įspūdį, kad Ukrainos vyriausybė ilgai neatsilaikys.

Šališkumas tėra tik viena problemos dalis. Žvalgybos tarnybos, kaip ir kariuomenės, atspindi jų atstovaujamas visuomenes. Gerais laikais Rusijos šnipai gali būti įžūlūs ir išradingi. „Mes nuolatos būdavome nustebinti kai kurių jų veiksmų sumanumo ir negailestingumo, – sakė Johnas Sipheris, kadaise ėjęs CŽA viršininko Maskvoje pareigas ir vėliau vadovavęs šios agentūros operacijoms Rusijoje. – Jie turi labai, labai protingų žmonių.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau šalia šių talentų, paplitęs ir parsidavėliškumas bei prastas veikimas. Žvalgybos surinkti duomenys yra pagražinami kiekviename etape, informacijai pasiekiant vis aukštesnius pareigūnus, o blogos naujienos yra nuslepiamos, todėl net nepasiekia Kremliaus. Vakarų pareigūnas apibūdino, kaip viename GRU padalinyje pareigūnai galimai pasisavino maždaug 30 proc. lėšų, skirtų užverbuotų agentų atlyginimams. Paskui ši dalis paaugo iki 50 proc., o pareigūnai ėmė skirti vis daugiau laiko ataskaitų pildymui, pasinaudodami internete rasta informacija.

Viena didžiausių Rusijos žvalgybos stiprybių yra jos dydis. Tačiau tik dalis agentų užsiima naudingu šnipinėjimu. Būtent FSB agentai 2020 m. Sibire apnuodijo Aleksejų Navalną nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Niekas geriau neapibūdina dvigubos FSB moralės nei tai, kad geidžiamiausias postas FSB viduje yra vado pozicija Ketvirtojoje tarnyboje, kuri atsakinga už „ekonominį saugumą“. Šios tarnybos pareigūnai įdarbinami į svarbiausias įmones, o tai leidžia jiems susikrauti nemažus turtus.

REKLAMA

Konfliktai šių agentūrų viduje ir su kitomis valdžios institucijomis yra įprastas reiškinys. „FSB yra lyg „Sostų karai“, – sakė Maksimas (vardas pakeistas), buvęs FSB kontržvalgybos pareigūnas. – Viduje yra susidarę skirtingi klanai su skirtingais politiniais ir finansiniais interesais.“

SVR, tiesioginė buvusio KGB užsienio žvalgybos padalinio palikuonė, save laiko modernesne už kitas jai giminingas Rusijos slaptąsias tarnybas. „Mums atrodė, kad SVR yra daug efektyvesnė už GRU“, – prisimena J. Sipheris. Tačiau karas nualino šią instituciją. Vakarų šalys nuo pavasario išsiuntė daugiau nei 400 asmenų, kurie, įtariama, yra Rusijos žvalgybos pareigūnai (daugiausia iš SVR). Taip, manoma, buvo atsikratyta beveik puse agentų, kurie vis dar veikia Europoje su diplomatine priedanga. Tačiau tiems, kurie liko, gresia griežtesnė vietinių saugumo tarnybų kontrolė.

REKLAMA

Neseniai Suomijos žvalgybos tarnybos SUPO paskelbtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad šioje valstybėje veikiantys Rusijos žvalgybos pareigūnai buvo „atkirsti“ nuo savo tinklų. Tačiau dokumente taip pat perspėjama, kad Rusijos šnipai griebiasi alternatyvių priemonių. Vienas jų – kibernetinis šnipinėjimas. Kitas yra Rusijoje gyvenančių užsieniečių verbavimas. Trečiasis, apie kurį SUPO ataskaitoje neužsimenama, yra vis didesnė „nelegalų“, tokių kaip S. Čerkasovas, svarba. Tačiau šis metodas yra labai brangus. Kaip praneša Europos žvalgybos pareigūnai, „nelegalai“ patiria didelį spaudimą, o tai verčia juos dažniau rizikuoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Štai kovo mėnesį Lenkijoje buvo sulaikytas Pablo Gonzalezas, rusiškų ir ispaniškų šaknų turintis žurnalistas, kilus įtarimams, kad jis gali dirbti GRU, kadangi šis asmuo taip pat yra žinomas Pavelo Rubcovo vardu. Vienas Ukrainos šaltinis teigė, kad jis bandė patekti į Ukrainą ir pasiekti vienos žvalgybos agentūros kibernetinį dalinį.

S. Čerkasovo taikinyje galimai buvo Tarptautinis baudžiamasis teismas, kadangi jis pradėjo Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų tyrimą. Tačiau jo sulaikymas turės rimtų pasekmių. „Nelegalų“ paruošimas ir apgyvendinimas, kur reikia, yra ypač brangus procesas. Remiantis šaltiniais, kurie susipažinę su programa, manoma, kad SVR dirba 50–100 „nelegalų“, GRU – tik apie 10–20.

REKLAMA

Daugeliu atveju Rusijos agentai susiduria su tokiais pačiais profesiniais iššūkiais, kaip ir jų kolegos iš Vakarų valstybių. Dėl biometrinių įrenginių paplitimo, dabar darosi vis sunkiau kirsti valstybių sienas turint kelias tapatybes. Taip pat darosi vis sunkiau sukurti įtikinamą asmens skaitmeninį pėdsaką. Dar vienas iššūkis yra apmokėjimas už agentų darbą ir komunikacija su jais. Ir nors Vakarų šnipai išmoko gerai pranykti, rusų šnipai prie naujovių prisitaiko lėtai.

„Nelegalai“ vis dar naudoja pasenusią techniką – jie pasiima mirusių kūdikių tapatybes. Tačiau jų elgesyje gausu tingumo. Kovo mėnesį buvo nutekinti vienos Rusijos maisto pristatymo įmonės duomenys, tarp kurių ir  FSB bei GRU pareigūnų, užsisakiusių maisto į savo tarnybos būstines, pavardės.

REKLAMA

Tai nebūtų taip svarbu, jeigu Rusijos žvalgybos tarnybos nepatirtų tiek spaudimo. Nuo tada, kai 2018 m. GRU pabandė nužudyti buvusį savo pareigūną Sergejų Skripalį Anglijos mieste Solsberyje, Vakarų sąjungininkai pradėjo tarpusavyje dalintis informacija apie Rusijos agentus. Nors V. M. Ferreirą sučiupo Nyderlandų žvalgyba, šioje operacijoje dalyvavo ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Airijos ir kitų valstybių tarnybos.

Tačiau niekas neprisiima atsakomybės už visas šias klaidas. Vakarų pareigūnai teigia negalintys patvirtinti gandų, kad penktosios FSB tarnybos galva Sergejus Beseda kovo mėnesį buvo sulaikytas Rusijoje. Nėra ir jokių įrodymų, kad bent vienas iš vyresniųjų šių agentūrų pareigūnų būtų praradęs savo darbą. Tai atspindi privilegijuotą silovikų – saugumo tarnybų darbuotojų – padėtį Rusijoje. V. Putinas nepasitiki savo šnipais. Sakoma, kad jis vengia FSB vado Aleksandro Bortnikovo ir mieliau kalba su departamentų vadais. Tačiau būtų neprotinga pradėti kovą su silovikais, kai jo režimas išgyvena ne pačius geriausius laikus paskelbus apie dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje. Spalio 8 d. Putinas netgi paskyrė FSB prižiūrėti Kerčės tilto saugumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau vargu, ar kas pasikeis. „Tu turi gilią profesionalios žvalgybos tradiciją, – sakė Johnas Sawersas, buvęs MI6 vadas, – tačiau lyg kokia gangrena, joje plinta korupcija.“

Buvęs FSB pareigūnas Maksimas sutinka su tokia nuomone. „Dar 20 amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje KGB buvo pajėgi. Mes sugebėdavome likti nepastebėti“, – tikino jis. Lūžio taškas jam buvo incidentas, kai nauji FSB akademijos absolventai buvo pastebėti po Maskvą važinėjantys prabangiu „Mercedes“ automobiliu. Jis mano, kad karas Ukrainoje yra gera proga vėl sustiprėti: „Jie turi pakeisti šį pinigų trokšimą kuo nors kitu. Nesu tikras, kaip jie ketina tai padaryti.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų