Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po šį trečiadienį (rugsėjo 21 d.) įvykusio JAV Federalinio rezervų banko posėdžio vėl pranešta apie ženklų bazinių palūkanų padidinimą, kuris siekė 0,75 proc. punkto. Tai buvo jau 5 palūkanų padidinimo kartas šįmet, po kurio FED nustatytos bazinės palūkanos pasiekė 3-3,25 proc. lygį.

Po šį trečiadienį (rugsėjo 21 d.) įvykusio JAV Federalinio rezervų banko posėdžio vėl pranešta apie ženklų bazinių palūkanų padidinimą, kuris siekė 0,75 proc. punkto. Tai buvo jau 5 palūkanų padidinimo kartas šįmet, po kurio FED nustatytos bazinės palūkanos pasiekė 3-3,25 proc. lygį.

REKLAMA

FED valdybos pirmininkas Jerome Powell‘as dar kartą pabrėžė savo nusiteikimą grąžinti infliaciją į 2 proc. lygį visomis priemonėmis, kokių tik prireiks. Prognozuojama, kad kitąmet JAV bazinės palūkanos pasieks bent 4,5 proc.

Infliacija kol kas nepažabota

Praėjusią savaitę pateikti JAV infliacijos duomenys kaip mat nuvilnijo per visą finansų rinką. Rugpjūčio mėnesį metinė infliacija JAV siekė 8,3 proc. ir buvo 0,2 proc. didesnė, nei tikėjosi analitikai.

Po infliacijos duomenų paskelbimo euras prarado 2,3 proc. savo vertės JAV dol. atžvilgiu. Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ per dieną smuko apie 7 proc., nors vėliau kiek atsistatė, o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas padidėjo 18 proc. ir pasiekė 1,93 proc. Naftos kainos vidutiniškai sumažėjo apie 6,5 proc.

REKLAMA

Neigiamai rinkų reakcijai įtakos turėjo spekuliacijos apie tikėtiną FED palūkanų pakėlimą net 1 proc. punktu. Akivaizdu, kad ligšiolinis palūkanų didinimas nepadarė norimos įtakos infliacijos lygiui, todėl centrinis bankas neturi pasirinkimo formuojant pinigų politiką – ji artimiausioje perspektyvoje bus ir toliau smarkiai griežtinama.

Nors spekuliacijos nepasitvirtino, ir FED palūkanas pakėlė jau įprastu tapusiu 0,75 proc. punkto lygiu, pasaulio akcijų biržose vis tiek užfiksuotas kritimas. Nuo metų pradžios minėtas „S&P 500“ indeksas yra netekęs apie 20 proc. savo vertės ir vėl balansuoja ant vadinamosios „meškų“ teritorijos ribos.

REKLAMA
REKLAMA

FED stabtelėti neplanuoja

Atsižvelgiant į jau anksčiau vyravusius lūkesčius rinkoje, įvykęs FED posėdis nenustebino ir palūkanos buvo padidintos tiek, kiek ir tikėjosi daugelis rinkos dalyvių.

J. Powell‘as pripažino, kad nėra lengvo būdo sumažinti infliacijai ir kad tokia palūkanų didinimo politika turės ekonominių pasekmių, tačiau pagrindinis FED tikslas šiuo metu yra grąžinti infliaciją į 2 proc. ribas. FED vadovas taip pat pažymėjo, kad tam gali prireikti bent kelerių metų, kas gali žymėti nusiteikimą aukštesnes palūkanas taikyti ilgesnį laikotarpį.

Rinkoje dabar tikimasi, kad FED bazines palūkanas per artimiausią pusmetį peržiūrės dar bent 3 kartus, o palūkanų norma pavasariop gali pasiekti ir 4,5–4,75 proc. lygį.

Žvelgiant į praeitį, akivaizdu, kad žemas palūkanų normas FED taikė per ilgai, o jų didinimo ciklas turėjo prasidėti dar praėjusiais metais. Kita vertus, numatyti Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir tam tikru mastu jo nulemto energinių išteklių ir maisto kainų augimo taip pat niekas negalėjo. Nepaisant to, FED šiuo metu tenka bandyti mažinti ir savo delsimo, ir geopolitinių įvykių poveikį taikant agresyvią pinigų politiką, ir tai vidutiniu laikotarpiu gali sukelti žalą kitose srityse.

REKLAMA
REKLAMA

Aukštesnių JAV palūkanų pasekmės pasaulyje

Ekonomistai JAV svarsto, kad dabartinis palūkanų dydis gali lemti mažiausiai kelis milijonus prarastų darbo vietų. Tačiau JAV darbo rinkos padėtis vis dar atrodo pakankamai užtikrinta, nors rugpjūčio mėnesį jau buvo stebimas nežymus nedarbo lygio padidėjimas.

Tačiau didesnių palūkanų efektas juntamas kitose pasaulio šalyse. Nuo 2022 m. pradžios apie 16 proc. sustiprėjęs JAV doleris daugeliui kitų šalių pabrangino žaliavas, už kurias tarptautinėse rinkose atsiskaitoma būtent šia valiuta. Tai padidina infliacijos poveikį ir kenkia einamosios sąskaitos balansui.

Norėdami atsverti augančią infliaciją bei stipraus JAV dolerio poveikį, yra priversti reaguoti ir kitų šalių centriniai bankai. Pavyzdžiui, rugsėjo 20 d. Švedijos centrinis bankas bazines palūkanas padidino 1 proc. punktu, rugsėjo 22 d. Anglijos bankas bazines palūkanas pakėlė 0,5 proc. punkto.

Europos centrinis bankas greičiausiai turės atkartoti FED „agresyvumą“, siekdamas, kad atotrūkis tarp JAV dolerio ir euro dar labiau neišaugtų. Tai reiškia gerokai spartesnį bazinių palūkanų pakėlimą, nei buvo tikimasi iki šiol. Vis labiau tikėtina, kad po sekančio ECB posėdžio spalio mėnesį palūkanos bus pakeltos 0,75 proc. punkto, ir dar vienas pakėlimas įvyktų gruodžio mėnesį.

REKLAMA
REKLAMA

Tokia agresyvi centrinių bankų politika gerokai pabrangins skolinimąsi ir sumažins investicijų lygį privačiame sektoriuje, taip pat apribos vyriausybių galimybes patraukliomis sąlygomis skolintis rinkose viešiems projektams finansuoti. Tai sumažins paklausą ir, galiausiai, infliaciją. Tačiau to kaina − mažesnio ar didesnio lygio ekonomikos sulėtėjimas.

Pagrindiniai veiksniai, galintys pakeisti FED požiūrį į palūkanų kėlimą, yra reikšmingas JAV infliacijos rodiklio sumažėjimas, staigus ekonomikos susitraukimas arba reikšmingas nedarbo lygio padidėjimas. Iki tol FED kovos su infliacijos pasekmės bus vis labiau jaučiamos visame pasaulyje.

Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų