„Puikiai suprantame, kad veikdami su partneriais galime pasiekti daugiau. Todėl sveikiname EK raginimą stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir koordinaciją bei įpareigoti šalis kartu vertinti rizikas bei rengti krizių valdymo planus energetinio saugumo srityje“, - komentare BNS sakė R.Masiulis.
Jis pabrėžė, kad Lietuva jau bendradarbiauja su Estija ir Latvija - praėjusiais metais visos trys Baltijos šalys pasirašė energijos tiekimo saugumo deklaraciją. Lietuva su Latvija taip pat yra pasirašiusi supratimo memorandumą dėl gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimo ir bendros dujų rinkos sukūrimo Baltijos šalyse.
„Mes patys savo kailiu esame išbandę, kokia pažeidžiama gali būti šalis, kai yra priklausoma nuo vienintelio tiekėjo, ypač jei šis tiekėjas yra Maskvos kontroliuojama kompanija. Į tai dėmesį atkreipė ir Europos Komisija, įvertinusi Klaipėdos SGD terminalą kaip efektyvų instrumentą sumažinti dujų kainas. EK darbiniame dokumente pabrėžia, kad Lietuvoje dujų kainos buvo vienos didžiausių ES, tačiau 2014 metų gruodį pradėjęs veikti SGD terminalas ir prieiga prie pasaulinės dujų rinkos dabar veikia kaip „kainų lubos“, tad kainų lygis Lietuvoje yra panašus, kaip ir konkurencingose ES dujų rinkose“, - teigė R.Masiulis.
Anot jo, Europos Komisijos siūlomas įpareigojimas valstybėms narėms iš anksto pranešti apie savo ketinimus sudaryti energijos sutartis su trečiosiomis šalimis turėtų užtikrinti sąžiningas ir skaidrias sutarčių sąlygas.
„Tai ypač svarbu mažesnėms šalims, kurios turi mažesnę derybinę galią“, - pabrėžė ministras.
Europos Komisija antradienį pristatė energetinio saugumo dokumentų rinkinį, kuriame numatomos energetinio saugumo priemonės, reikalingos, kad ES pasirengtų esminiams pasauliniams pokyčiams energetikos srityje ir galimiems energijos tiekimo sutrikimams.
Dujų tiekimo saugumo reglamentas numato, kad bus sukurtos devynios regioninė zonos. Kiekvienos zonos šalys pasidalins atsakomybe už strateginių dujų atsargų kaupimą ir dujotiekių infrastruktūros tarp valstybių plėtrą. Lietuva vienoje zonoje už dujų tiekimo saugumą bus atsakinga kartu su Latvija, Estija bei Suomija. Reglamente pristatomas ir „solidarumo principas“, kai kaimyninės šalys turės padėti viena kitai dujų tiekimo krizės metu ir tiekti dujas namų ūkiams bei svarbiausiems socialinių paslaugų tiekėjams, pavyzdžiui, ligoninėms.
Taip pat numatoma, kad ES šalys narės turėtų patekti visą informaciją apie sutartis, kurios būtų svarbios bendrijos energijos tiekimui. Panašus sprendimas jau buvo priimtas 2012 metais, tačiau jis buvo per silpnas kovoti su sutartimis, kurios neatitikdavo ES įstatymų, nes informacija būdavo pateikiama po sutarties pasirašymo.
Dabar norima, kad informacija būtų teikiama prieš pasirašant sutartis. Priėmus naująjį sprendimą EK turės būti informuota apie visus žingsnius, susijusius su derybomis ir sutarties sudarymą tarp ES šalės narės ir trečiosios valstybės energijos išteklių tiekime ar bendradarbiavime. Po sprendimo priėmimo EK taip pat iš naujo peržvelgtu jau egzistuojančias sutartis.
Norint, kad EK pasiūlymai įsigaliotų, juos turės patvirtinti ES Taryba ir Europos Parlamentas.
