Su pastarąja – ambicijos – problema susiduria ir Lietuva. Jeigu versle yra kuo pasidžiaugti (daugelis įmonių puikiai veikia, kuriame pasaulinio lygio produktus ir paslaugas, išlaikome gerą eksporto tempą), tai švietime – kita istorija. Ir tai yra didelė problema. Versle ambicijos stoka reiškia prarastą pelną. Švietime – prarastą mūsų visų ateitį.
Siekdami išvengti niūraus Lietuvos scenarijaus prieš metus įkūrėme organizaciją „Švietimas #1”, kurios tikslas – kad Lietuvos švietimas būtų pirmas Europoje (dabar pagal PISA tarptautinio tyrimo rezultatus esame 20-ti.)
Tačiau už tokį tikslą dažnai sulaukiame kreivų žvilgsnių ar net pajuokos: „Kodėl iškart geriausiais?“ „Ar įmanoma?“ „Ar ne per drąsu?“, „Gal pirma išlipkime iš dugno“, o kartais netgi girdime – „taigi esame apie vidurkį, tad ir taip gerai“.
Tuomet mums kyla klausimas: o kodėl neturėtume norėti būti geriausiais? Kodėl nenorime savo vaikams geriausio švietimo, o savo šaliai – geriausios ateities? Toks tylus susitaikymas su esama padėtimi bei vangumas ypač stebina, turint omeny, kad Lietuva ne kartą įrodė, kad moka būti drąsi ir gali susitelkti ambicingo tikslo vardan.
1990-aisiais mes pirmieji išdrįsome pasakyti „gana“ rusų okupacijai. Buvome maža tauta, be ginklų, be tarptautinės paramos. Bet pasirinkome drąsą. Pasirinkome nepriklausomybę. Ir laimėjome.
Po to vėl rodėme ambiciją: stojimas į NATO ir Europos Sąjungą atrodė sunkiai įgyvendinamas tikslas, bet jo siekėme kryptingai, nes supratome, kad nuo to priklauso mūsų valstybės saugumas, mūsų ekonominė ateitis. Ir mums vėl pavyko.
O šiandien, kai kalbame apie švietimą – nuo kurio taip pat priklauso mūsų valstybės ateitis – girdime atsargius, neutralius tikslus. Pavyzdžiui, valstybės strategijoje „Lietuva 2050” įtvirtintas siekis per daugiau nei 25 metus patekti tarp TOP 10 geriausių ES švietimo sistemų pagal 15-mečių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų gebėjimus, kuriuos vertina EBPO PISA tyrimas.
Tai reiškia, kad mums tereikia pagal bendrą visų gebėjimų rezultatą pakilti 8 vietomis, o, pavyzdžiui, matematikoje – vos 3-imis. Palyginimui, Latvija vos per 12 metų pašoko 7-iomis vietomis aukštyn ir 2022 metais buvo 11-ta geriausia švietimo sistema ES. Tad ar čia mūsų švietimo ambicija? Per 25 metus atsidurti ten, kur prieš trejus metus buvo Latvija?
Kituose Lietuvos strategijos punktuose išreikšta didesnė ambicija – dauguma jų kelia tikslą pakilti tarp TOP 5 valstybių ES. Pavyzdžiui, siekiama patekti tarp TOP 5 ES šalių, kuriose yra mažiausia skurdo rizika. Puikus tikslas, tik klausimas – kaip šis ir kiti rodikliai bus pasiekti reikalaujant iš švietimo mažiau. Juk kokybiškas švietimas – vienas galingiausių įrankių kovojant su socialine nelygybe ir skurdo rizika, užtikrinant stiprią ekonomiką bei pilietišką visuomenę.
Pirmiausia ambicijos trūksta mūsų politikams. Pažiūrėkime, ką siūlo naujosios Vyriausybės programa – „sureguliuosime nevalstybinių ugdymo įstaigų veiklą“. Vyriausybė taip siekia tik vieno – švietime pašalinti privataus sektoriaus konkurenciją. O juk nevalstybinės ugdymo įstaigos atsirado iš ambicijos suteikti vaikams geresnio išsilavinimo galimybę. Labai daug išmanumo nereikia pritaikyti lygiavos principą ir atimti galimybę iš vaikų – mūsų valstybės piliečių gauti pilnavertį išsilavinimą. Ir kodėl mes norime nubausti tėvus, kurie turi ambiciją – suteikti savo vaikui gerą išsilavinimą?
Įdomu tai, kad dvejones dėl mūsų keliamos ambicijos dažnai išsako ne tik išoriniai žmonės, bet ir pati švietimo bendruomenė. Nepaisant to, kad mūsų mokyklose yra daugybė nuostabių pažangos pavyzdžių, kurie kaip tik ir leidžia mums tikėti, kad būti geriausiais – tikrai galime.
Kita vertus, galima suprasti mokytojus. Daugelis jų yra pavargę nuo nesibaigiančių reformų ir pokyčių, kurių dalis įgyvendinami be aiškios priežasties, tikslo ir rezultatų. Paskelbus kokią nors naują reformą, man visada kyla klausimas – o ar kalbėjome prieš tai su mokytojais? Iš viso, ar kas nors kalba su jais, ar klausia jų nuomonės? Kaip visada šioje diskusijoje pasigendame mokytojo balso. Girdime tik jų profsąjungos atstovų chorą, kuris apie ugdymo turinį ir visos švietimo sistemos ateitį tiesiog nekalba.
Kalbėdami su mokyklų vadovais girdime, kad viena iš jų darbo užduočių – priminti mokytojams, kaip vėl svajoti. Tikiu, kad kai mokytojai taps permainų lokomotyvu, tai jie ir svajos kartu su mokiniais ir tai ypatingai svarbu, nes jų rankose ateitis – ateitis išmokyti mūsų vaikus turėti ambiciją. Negalime sau leisti prabangos turėti tautą, kuri bijo norėti daugiau. Turėti tautą, kuri vis nuleidžia kartelę, susitaiko su žemesniais standartais ir baidosi iššūkių.
O kodėl reikia iššūkių? Pacituosiu anksčiau minėtus „McKinsey“ tyrėjus: kai nėra aiškaus ir ambicingo augimo siekio, yra sunku nukreipti vadovų dėmesį, tinkamai paskirstyti išteklius ir išlaikyti progreso pagreitį. Ta pati logika galioja švietimui. Kai neturime aiškios krypties, sunku įtikinti mokyklas pokyčių pagrįstumu bei motyvuoti mokytojus, investicijos į švietimą neatneša didžiausios galimos naudos, o progresas tampa itin lėtas.
Jeigu norime būti stipresni už kitus, turime mesti sau didesnį iššūkį. Be to, mokyklų vadovai dažnai kartoja – kai mokytojai mato didesnę pokyčių prasmę, jie turi daug motyvacijos juos įgyvendinti.
Beje, jeigu nepavyksta įtikinti skeptikų, kad galime tapti pirmi Europoje, mes jiems primename: šiuo metu pirmi yra estai. Taip, ne kokie turtingieji šveicarai ar britai, o mūsų kaimynai estai. Tai toli gražu ne atsitiktinumas. Estai, atgavę nepriklausomybę, iš karto nusprendė, kad švietimas bus jų prioritetas ir ambicija, nes būdami maža šalimi jie – kaip ir Lietuva – nieko daugiau apart savo žmonių neturi.
Tad jau ketvirtą dešimtį estai kryptingai veikia: investuoja į mokytojų kvalifikaciją, technologijas, kokybiškas paslaugas visiems vaikams. Jie nestokoja ir ambicijos. Dar gūdžiais 1996 m., kai į lietuvių namus tik pradėjo žengti pirmieji kompiuteriai, o mokyklos jų išvis, vargu, ar turėjo. Estija išsikėlė ambiciją, pavadintą „Tigro šuolis“ (estiškai „Tiigrihuppe“), kurios tikslas – skaitmenizuoti visas mokyklas.
Per kelis metus visos Estijos mokyklos turėjo kompiuterius, internetą, apmokytus mokytojus ir elektroninę mokymo medžiagą. Tai tapo visame pasaulyje išgarsėjusios „e-Estonia“ – skaitmeninės valstybės – pagrindu. Daugelis iš 10-ties Estijos „vienaragių“ įkūrėjų, startuolių ir profesionalų išaugo būtent šios ambicijos dėka. Dabar Estija ruošia naują analogišką šuolį į dirbtinio intelekto erą.
Ką rodo Estijos pavyzdys? Kai turi aiškią kryptį – „šiaurinę žvaigždę“, žinai, kur eini, nereikia blaškytis tarp daugybės idėjų, programų ar reformų. Galime tiesiog žiūrėti į geriausius, mokytis iš jų ir sistemingai taikyti jų praktiką. Kryptis leidžia visai bendruomenei sutelkti pastangas, investuoti išteklius ten, kur jie duoda didžiausią efektą, ir matuoti pastangų rezultatus.
Dėl to mes ne tik keliame ambiciją, bet ir žengiame pirmuosius žingsnius. Telkiamės ten, kur tikime, kad galime pasiekti didžiausią efektą. Sisteminame ir norime atverti visus su švietimo sistema susijusius duomenis, ugdome mokyklų vadovų lyderystę, skatiname geriausius mūsų švietimo pavyzdžius bei siekiame, kad norinčios mokyklos galėtų pilotuoti 6 metų trukmės pradinį ugdymą (tokį turi dauguma geriausių švietimo sistemų).
Tačiau nešti ambiciją, kad galime būti pirmi, turi ne tik maža iniciatorių grupė, bet ir visa Lietuva. Tėvai, kurie svajoja apie šviesią ateitį savo vaikams. Mokytojai, kurie nori didžiuotis savo darbu. Verslas, ieškantis geriausių talentų. Politikai, siekiantys pilietiškos visuomenės. Ir visos kitos bendruomenės, turinčios bent kruopelę atsakomybės ir galvojančios apie šios valstybės ateitį. Ir tam reikalinga labai rimta bei kryptinga kiekvieno mūsų atsakomybė ir lyderystė.
Apie „Švietimas #1”
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą.
Robertas Dargis – organizacijos „Švietimas #1“ valdybos narys
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
