Atlikti tyrimai, kuriuose buvo naudojama akių judesių stebėjimo įranga, parodė, kad pradedantieji vairuotojai nepakankamai stebi eismo aplinką. Jų žvilgsnis arba chaotiškai bėgioja per stebėjimo lauką, arba jie stabteli gerokai ilgiau prie objektų, kurie nesusiję su vairavimo situacija, taip gaištamas laikas nereikšmingiems dalykams ir nepastebima kritinių eismo aplinkybių.
„Pavojingiausia situacija yra tada, kai nepatyręs vairuotojas ima galvoti, kad jis puikiai vairuoja ir papildomas atsargumas nebereikalingas. Mokantis vairuoti, psichologai rekomenduoja svarbius dalykus sau kartoti garsiai arba mintyse, pavyzdžiui, „į galinį veidrodėlį, į dešinįjį veidrodėlį, į kairįjį veidrodėlį, per petį“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė.
Nemažai pavojų tyko vingiuotose ir kalvotose vietovėse. Čia reikalingas ypatingas vairuotojų atidumas, nes automobilio greitį važiuojant kelio vingiu riboja išcentrinė jėga ir padangų sukibimas su kelio danga. Kuo didesnė išcentrinė jėga veikia automobilį, tuo didesnė tikimybė, kad dings padangų sankiba su kelio danga ir dėl to automobilis gali nukrypti nuo pasirinktos važiavimo trajektorijos bei kelio vingyje nuslysti nuo kelio.
