Atsargos pulkininkas iš Rusijos Nikolajus Rancevas pasiekė, kad jo dukters mįslingos žūties, įvykusios 2001-aisiais Kipre, bylą nagrinėtų Europos žmogaus teisių teismas.
Oficiali merginos mirties versija – savižudybė, tačiau Nikolajus Rancevas, nepatikėjęs Kipro pareigūnais, atliko savo tyrimą. Jam pavyko įrodyti, jog jo vienturtę 20 metų dukterį buvo bandoma paversti sekso verge.
Suviliojo skelbimas
Buvęs “afganas” Nikolajus Rancevas jau buvo sulaukęs 40-ies, kai jam gimė dukra Oksana. Kai dukrai suėjo 8 metai, jį paliko žmona, tad Oksaną teko auginti vienam. Pradžioje jis su dukra glaudėsi tai pas vieną, tai pas kitą draugą, kol pagaliau 1990 metais įsikūrė nuosavame bute.
Oksana svajojo tapti vertėja, tad įstojo į Čeliabinsko valstybinį universitetą. Tuo metu ji jau puikiai kalbėjo angliškai, prancūziškai, ispaniškai.
Baigusi antrą kursą, viename laikraštyje mergina aptiko skelbimą apie Kipre siūlomą darbą. Graikų kompanija “Noleus-Afanasius” rusaitėms siūlė vertėjo darbą. “Ji taip susižavėjo pasiūlymu – tikėjosi ir graikiškai išmokti, ir dar papildomoms kalbų studijoms užsidirbti, – pasakojo N. Rancevas. – Dukra džiaugėsi, jog su ja be ilgų derybų buvo pasirašyta darbo sutartis. Tačiau atvykus į Kiprą, Oksana buvo parduota kabareto “Zigos” savininkui. Šioje pasilinksminimo vietoje merginos buvo verčiamos aptarnauti užsieniečius ir teikti jiems intymias paslaugas.”
Nuskridusi į Kiprą mergina dar paskambino tėvui, tačiau apie savo nusivylimą nepasakojo. Po kelių dienų Oksana žuvo.
Taigi 2001-aisiais iš Kipro Oksana grįžo cinkuotame karste. Limasolio policija tvirtino, esą mergina, praleidusi saloje 8 dienas, nusižudžiusi. Tačiau skrodimą Rusijoje atlikę ekspertai buvo kitos nuomonės – mergina nužudyta. Prie dukters kapo tėvas prisiekė surasti kaltininkus.
Savižudybė inscenizuota
Kipriečiai, atsiuntę tėvui dukters palaikus, oficialiai pareiškė, jog mergina iššoko iš balkono, esančio penktame aukšte. Baudžiamoji byla buvo nutraukta, nors joje surinkti faktai prieštaravo vieni kitiems. Pavyzdžiui, nuotraukoje užfiksuotas namas, kuriame esą įvykusi nelaimė, neturėjo balkonų...
“Aš nuvežiau Oksanos kūną geriausiam Čeliabinsko medicinos teismo ekspertui Vladimirui Novikovui, – tęsia pasakojimą N. Rancevas. – Jis nustebo, jog kipriečiai net skrodimo nepadarė.”
Ekspertas nustatė, kad mergina iš didelio aukščio nukrito du kartus – sykį ant nugaros, o po neilgo laiko tarpo – ant pilvo.
“Nusprendžiau žūtbūt sužinoti, kas gi nužudė mano dukterį”, – pridūrė tėvas.
Nikolajus pardavė butą ir atvyko į Limasolį. Čia jis pasisamdė vertėją ir smulkiai išnagrinėjo, ką veikė ir su kuo buvo susitikusi į Kiprą atvykusi jo dukra. Oksanos byloje, kurią surašė tyrėjas Chorolobusis, jis rado daug netikslumų ir neatsakytų klausimų.
“Aš suradau net liudininką, kuris matė, kaip mirė mano mergaitė, – sako N. Rancevas. – 2001 metų kovo 28-ąją pirmojo aukšto gyventojas Džordžas Apijo rūkė prie lango, kai iš viršaus kažkas nukrito”.
Pasilenkęs per langą, vyras pamatė ant asfalto gulinčią nuogą kruviną jauną moterį. Vyriškis iškvietė medikus, o kol jie atvažiavo, pastebėjo, kaip iš namo išbėgo vyras, sėdo į automobilį ir nurūko.
Po kruopelytę rinkdamas faktus N. Rancevas sužinojo, kas įvyko ir kaip žuvo jo dukra.
Kompanija “Noleus-Afanasius”, su kuria Oksana pasirašė darbo sutartį, pasirodė besanti fiktyvi. Darbdaviai iš karto atėmė iš merginos pasą ir nuvežė kabareto savininkui Marijui Afanasijui. Šiam kriminalinio pasaulio vadeivai mergina iš karto pareiškė, kad už jokius pinigus neužsiims prostitucija. Tuomet gangsteris bandė palaužti Oksaną – nedavė valgyti, grasino padaryti narkomane. Tačiau mergina nepasidavė ir net pabandė pabėgti.
Sugavęs Oksaną Marijus nuvežė ją į policiją, kad “įkrėstų” jai proto. Ten korumpuoti policininkai bandė įtikinti merginą, jog pabėgti neįmanoma, ją vis tiek suras ir ji supus kalėjime. Tačiau uždaryti į kamerą merginos, kalbančios net keliomis užsienio kalbomis, nesiryžo.
Įsiutęs kabareto savininkas nuvežė Oksaną į savo draugužio Marijaus Pseudijočio butą. Abu daužė merginą visą naktį, o paryčiais išmetė ją per langą. Tačiau mergina dar buvo gyva. Tuomet sadistai atvilko auką atgal į penktą aukštą ir vėl išmetė ją per langą.
Padėjo šventikas
Beieškodamas dukters žudikų, N. Rancevas susipažino su Limasolio stačiatikių šventiku Savu Michaelidžiu. Prieš gerą dešimtmetį šis įkūrė prieglaudą, skirtą pabėgusioms iš sekso vergijos merginoms.
“Aš tuoj pat įsijungiau į paieškas, – sakė S. Michaelidis. – Dažnai merginos iš Rusijos, Ukrainos, Moldovos važiuoja neva dirbti padavėjomis, gidėmis, kambarinėmis, o ištikrųjų jos paverčiamos sekso vergėmis. Ir tik reta kuri išdrįsta taip įnirtingai priešintis.”
S. Michaelidis keletą kartų buvo susitikęs su Kipro generaliniu prokuroru. Šventikas teigia, jog prokuroras pasiūlė N. Rancevui didelę piniginę kompensaciją, kad tas pasirašytų taikos sutartį.
Apstulbęs dėl tokio pasiūlymo, N. Rancevas pats pabandė susitikti su prokuroru. Jis išmoko anglų kalbą ir tarptautinėje konferencijoje perskaitė pranešimą apie prekybą žmonėmis. Tik tuomet generalinis Kipro prokuroras teikėsi jį priimti.
“Tėvo ašaros nesujaudino prokuroro, – sakė šventikas. – Byla nepajudėjo iš mirties taško. Tyrimas buvo atnaujintas tik po to, kai Europos žmogaus teisių teismas gavo N. Rancevo skundą”.
Ši bepreceentinė byla buvo pavadinta “Rancevas prieš Kiprą”.
Strasbūro teismui tai visiškai nauja – iki šiol teimas neturėjo bylos dėl žmonių pardavimo į sekso vergiją. Dabar Kipro teisėtvarkos pareigūnams teks peržiūrėti Oksanos žūties bylą.
“Kad tik sulaukčiau teismo dienos žudikams, – atsidūsta N. Rancevas. – Kad tik širdis išlaikytų. Juk, galima sakyti, aš numiriau 2001-aisiais, kai netekau mylimos dukters”.
Sekso mafija
Oksanos istorija – tai tik vienas epizodas iš klestinčios Kipro sutenerių veiklos. O klesti ši veikla todėl, kad ją toleruoja ir netgi saugo valdininkai. “Policija puikiai žinojo, kuo užsiima ir iš ko gyvena “Zigos” kabareto savininkas, – teigia juristas Michailas Parapetovas.– Kipro valdžia, nepadėjusi Oksanai išsivaduoti iš sutenerių gniaužtų ir atsisakiusi atnaujinti baudžiamąją bylą, iš karto pažeidė net keletą Europos Konvencijos straipsnių.”
Sekso vergių priskaičiuojama dešimtimis tūkstančių. Kiekvienais metais į Kiprą atvyksta apie 11 000 prostitučių iš buvusios Sovietų Sąjungos. Apie 60 proc. jų – neva dirbti šokėjomis kabaretuose ir baruose.
Vien tik toje gatvėje, kur gyvena S. Michaelidis, veikia 28 barai. Kiekviename jų dirba nuo 5 iki 50 rusakalbių sekso vergių.
Aura JARAITĖ
