Anot jos, tokiu būdu politikas galėjo pasisavinti 2955 eurus.
Generalinė prokurorė ketvirtadienį tvirtino, kad E. Sabutis į patirtų išlaidų ataskaitas įtraukė išlaidas, kurių politikas galimai nepatyrė, vykdydamas Jonavos savivaldybės tarybos nario veiklą.
„Tyrimo turimais duomenimis, į šias ataskaitas buvo įtraukti duomenys ir mokėjimo kvitai už degalus, kurie, kaip nustatyta tyrimo metu, buvo apmokėti panaudojant ne mažiau kaip dešimt kitų fizinių ir juridinių asmenų mokėjimo korteles“, – sakė N. Grunskienė.
Prokuratūros duomenimis, E. Sabutis iš tarybos nariui skiriamų lėšų taip pat galėjo kompensuotis išlaidas už „Telia Lietuva“ teiktas televizijos ir televizijos įrangos įsigijimo išsimokėtinai paslaugas.
Seimo nariui norima pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo, dokumento klastojimo, disponavimo tokiu dokumentu ir svetimo turto pasisavinimo.
Generalinė prokurorė informavo, jog E. Sabučio „čekiukų“ byla šių metų rugpjūčio 7 dieną išskirta iš 2023 metų birželį pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame nagrinėjamos kitų Jonavos politikų išmokos už tarybos nario veiklą.
Jonavos vicemero ir tarybos nario pareigas E. Sabutis ėjo nuo 2019-ųjų balandžio iki 2020 metų lapkričio.
Konstitucija numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Norint panaikinti jo teisinį imunitetą, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.
E. Sabutis ketvirtadienį paprašė jo imuniteto panaikinimo klausimą nagrinėti supaprastinta tvarka, tai yra nesudarant tyrimo komisijos.
Seimo statutas numato, kad tokiu atveju Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į artimiausio kitos dienos Seimo posėdžio darbotvarkę. Artimiausias Seimo posėdis suplanuotas ketvirtadienį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
