Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien vėl keliaus po šalies kaimelius. Šįkart – Dzūkijos. Tik tikrojo kaimo bėdų ji nematys. Mat išvakarėse viskas išvalyta ir išpuoselėta, o žmonės net nesitiki, kad pavyks bent žodeliu persimesti su pas verslininkus atvykstančia šalies vadove.
Žolė žalesnė
Varėnos rajono Dargužių kaime, kur šiandien nuo ryto viešės prezidentė, vakar virė darbai. Net ir alinant daugiau nei 30 laipsnių karščiui kaimo gyventojai plušo išvien. Jauni ir seni, kas rankose laikydamas dalgį, kas žoliapjovę, šienavo pakeles, rinko šiukšles, taisė sulūžusias tvoras, vartelius. Jau miestelio pradžioje, prie autobusų stotelės, rėkė skelbimas: „Dėmesio! Antradienį Dargužių kaime lankysis prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prašome apsišienauti patvorius, apsirinkti šiukšles". Bendruomenės vadovai neslėpė – tai jų iniciatyva.
Tik vietos žmonės pyksta dėl tokių raginimų. „Juk mes ir patys suprantame, kad reikia apsitvarkyti", – tvirtino daugelis sutiktųjų. Žinoma, nepamiršta ir išreikšti apmaudo, kad atėjūnai iš Vilniaus, čia nusipirkę sodybas, prie tvarkos nepratę.
Vietiniai tvirtino: pagrindine gatvele pro sūrinę, link šilauogių ūkio, kur ir lankysis prezidentė, vakar nuo ryto kursavo ir seniūnijos užsakyta žoliapjovė, tvarkanti pakeles.
Liko tik gėrimas
Elena kartu su vyru taip pat nuo ryto tvarkė sodybos aplinką. Tiesa, troba nors ir autentiška, reikia dar daug įdėti širdies, kad būtų jauku. Tik to neužtenka – reikia ir pinigų, kurių, kaip ir daugelis dargužiškių, Elena neturi.
„Mano dėdė neturėjo pinigų susitvarkyti, bet jau mėnuo, kai jo nebėra. O aš turiu ir audimo stakles, ir visokių senų rakandų. Labai norėčiau prezidentei parodyti senovinius siuvinėtus lino audinius", – sakė Elena.
Ji turėtų daug ką pasakyti prezidentei. Pavyzdžiui, jog ne viskas Dargužiuose taip gražu, kaip gali atrodyti po visuotinio tvarkymosi vajaus.
„Ir dėl to jaunimo, dėl vaikų, norėtųsi, kad jie nesibastytų. Nėra ką veikti – tuščia visai. Liko tik gėrimas ir gėrimas. Kultūros centras buvo, bet jį panaikino", – paaiškino ji. Aišku, Elena seniai norėtų pasikeisti asbestu dengtą stogą. Tik pinigų nėra – ji su vyru kol kas gyvena iš pašalpų.
Ar bus blogiau?
„Va, nušienavau aplink, kad badilių jokių nebūtų regėti", – rodė, ką nuveikė laukdamas prezidentės, kaimynystėje gyvenantis Adomas. Jis, be abejo, vylėsi, jog pavyks bent pamatyti šalies vadovę.
„Turim karvutę, arklį. Ko daugiau reikia? Pirtį pasistačiau, rūsį sutvarkiau. Darbo čia yra. Tik reikia dirbti. O atvežti prezidentę gali ir pas mus. Dar ir pavaišinčiau. Man ji patinka. Norėčiau paklausti, kaip bus gyvenimas toliau. Gal blogiau jau nebebus?" – svarstė Adomas.
Adomo gyvenimo draugė Elena taip pat pripažįsta – džiaugtis nėra kuo.
„Verčiamės sunkiai. O juk reikia dar ir žmones samdyti – patys nebepajėgiam susitvarkyti. Bet vargu ar prezidentė galės sustoti pašnekėti. Nors ji gina žmones. Bet ji jau atėjo į išvogtą Lietuvą. Kad ir mūsų kolūkio turtą nusisavino viršininkai, o paprastiems žmonėms davė nebent kokią telyčiukę. Daugiau nieko", – prisiminė Elena, liūdėdama ir dėl apleistų bei išdraskytų kultūros namų. Mokykloje moksleivių taip pat nėra - veikia tik biblioteka. Ji juokiasi – „pensininkai juk negimdo".
