Ji penktadienio vakarą su kitais NATO šalių vadovais Varšuvoje dalyvavo uždaroje vakarienėje, kurioje buvo diskutuojama apie Rusiją.
„Putinas pasistengė įtikinti visus, todėl labai džiaugiuosi, kad taip vieningai ir taip aiškiai visos šalys supranta, kaip elgiasi dabar Rusija, ką daro Ukrainoje, ką daro pasaulyje, ką daro prie mūsų sienų“, - žurnalistams Varšuvoje šeštadienį sakė prezidentė.
Ji teigė, kad apie Rusijos grėsmę „Baltijos šalims kalbėti beveik nereikėjo“.
„Tai buvo geras jausmas“, - kalbėjo šalies vadovė.
Prezidentė sakė, kad Aljanso suvokimo apie Rusijos grėsmę išraiška ir tapo sprendimas dislokuoti kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje tarptautinius batalionus, kuriuos sudarys apie tūkstantis karių.
NATO imantis Rusijos atgrasymo, Aljansas tuo pačiu pabrėžia dialogo su Maskva būtinybę. D.Grybauskaitė paragino Vidurio ir Rytų Europos šalis nesibaiminti kontaktų su Maskva.
„Būtent dabar, kai esame priėmę tokius sprendimus, galime nebijoti ir laisviau žiūrėti į dialogą, į kontaktų atnaujinimą, kurie jokiu būdu negali pakeisti atgrasymo ir saugumo priemonių pastiprinimo, o turi eiti tik kaip papildoma priemonė, kad visiškai neužsidarytume ir kad jokios naujos geležinės uždangos Europoje neatsirastų“, - kalbėjo prezidentė.
Kitą savaitę vyks NATO ir Rusijos diplomatų susitikimas, kuriame Aljansas pristatys viršūnių susitikime Varšuvoje priimtus sprendimus.
Lietuvoje tarptautinio bataliono formavimui, kuris šalyje bus dislokuotas kitais metais, vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos – Jungtinė Karalystė, Lenkijos – Jungtinės Valstijos.
JAV Lenkijoje taip pat dislokuos apie 4 tūkst. karių sudarančią brigadą dvišaliu pagrindu.
Lietuvos kariniai ir diplomatiniai šaltiniai BNS sakė, kad JAV keičiant savo buvimo formą Vidurio ir Rytų Europoje išlieka neaišku, ar po kuopą amerikiečių liks dislokuota Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Tiesiogiai į šį klausimą neatsakė ir prezidentė D.Grybauskaitė.
„Jungtinės Valstijos sprendžia, kaip jos dalyvaus, bet kadangi jos renkasi koncentruoti dideles pajėgas Lenkijoje ir jų galimybė judėti iš vienos ir kitos pusės yra kelių valandų klausimas, todėl ne taip svarbu, kur, kas, kaip. Svarbu, kad viskas būtų mūsų regione“, - sakė prezidentė.
JAV po maždaug 150 karių į kiekvieną Baltijos šalį ir Lenkiją atsiuntė nuo 2014 metų, reaguodamos į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
