REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino spartinti „Rail Baltica“, „Via Baltica“ bei „Via Carpatia“ projektus, teigdamas, jog Europos transporto ir energetikos jungčių perorientavimas į Šiaurės ir Pietų kryptį didina regiono saugumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino spartinti „Rail Baltica“, „Via Baltica“ bei „Via Carpatia“ projektus, teigdamas, jog Europos transporto ir energetikos jungčių perorientavimas į Šiaurės ir Pietų kryptį didina regiono saugumą.

REKLAMA

Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikime Bukarešte prezidentas akcentavo, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pasikeitusi geopolitinė situacija Europoje dar stipriau išryškino minimos iniciatyvos, kuri remiasi strategine Šiaurės ir Pietų ašimi, svarbą.

„Mes privalome išnaudoti šį potencialą ir perorientuoti žemyno transporto jungtis, energetikos šaltinius ir tiekimo kelius. Privalome sukurti atsparią infrastruktūrą civilinėms ir karinėms reikmėms“, – pranešime sakė G. Nausėda. 

„Džiaugiuosi, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje buvo pabrėžta karinio mobilumo svarba. Tam, kad užtikrintume Aljanso rytinio flango saugumą, privalome pagreitinti svarbiausių projektų – pirmiausia „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ bei „Via Carpatia“ įgyvendinimą“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas apie energetikos sektorių, Lietuvos vadovas pabrėžė Ukrainos svarbą 3SI regiono ekonomikai ir saugumui.

„Taip, šiandien Ukrainai reikalinga mūsų pagalba tam, kad šalis užsitikrintų būtiną energijos tiekimą. Artėjant antrajai karo žiemai, kviečiu mobilizuoti pagalbą būtiniausioms energetinėms reikmėms. Tačiau jau artimoje ateityje Ukraina taps svarbiu energetikos centru, kuris reikšmingai prisidės prie energetikos saugumo ir neutralumo klimatui uždavinių sprendimo mūsų regione“, – kalbėjo prezidentas.

REKLAMA

Jis pabrėžė, kad būtina suteikti pagalbą Ukrainai atkuriant infrastruktūrą, garsiai ir aiškiai pasisakyti už kuo greitesnę Ukrainos derybų dėl narystės ES pradžią, padėti atstatyti šalį nelaukiant karo pabaigos ir kartu užtikrinti Ukrainos grūdų eksportą.

Devintasis Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas 2024 metais vyks Lietuvoje.

„Mes sieksime ne tik stiprinti Trijų jūrų iniciatyvos valstybių bendradarbiavimą, bet ir plėsti prie mūsų besijungiančių valstybių būrį bei toliau stiprinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais – JAV, Europos Komisija ir Vokietija“, – sakė prezidentas.

Trijų jūrų iniciatyva jungia dvylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų