Prekybininkų atstovė apie Lietuvos praktiką su galimybių pasu: „Parašysime vadovėlį“

Jau beveik savaitę norintys patekti į didžiuosius prekybos centrus privalo pateikti galimybių pasą ar jo atitikmenį. Prekybininkų atstovė Rūta Vainienė sako, kad nauja tvarka gali sutrikdyti konkurenciją rinkoje.

Apie tai Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.

Ponia Rūta, ar prekybos centrai papildomai samdo žmones, kurie bus naujos galimybių paso tikrintojo profesijos atstovai, ar pasitelkiami apsaugos darbuotojai?

Visaip yra. Tikrai žinome, kad saugos tarnybos ieškojo labai daug galimybių pasų tikrintojų, turbūt čia yra pagrindinis būdas. Tos įmonės, kurios turi savo saugos darbuotojus, tai jie (tikrins – red. past.). O yra ir visai mažų įmonių, paimkime kokį miestelį, ten irgi yra parduotuvėlių, kurios nebegali veikti ir ten dirba viso viena pardavėja. Tai ji ir turi atlikti tą funkciją. Žinoma, ten ir lankytojų nėra tiek daug.

Mes ieškojome geros praktikos pavyzdžių, bet jų nėra, tai parašysime vadovėlį.

Ar Vyriausybė tarėsi su jumis dėl didesnio ploto parduotuvių apribojimo? Jūs gal siūlėt, kaip prekybininkų atstovė, kad vis dėlto didesnėse parduotuvėse yra saugiau ir tikimybė užsikrėsti yra mažesnė?

Taip, mes tikrai siūlėme kaip kompromisinį variantą 5 tūkst. kv. m prekybinio ploto ribojimą ir argumentavome pagrinde konkurencinių sąlygų suvienodinimu. Dabar reikia įsivaizduoti, kad konkurencinės sąlygos yra skirtingos toms įmonėms, kurios prekiauja identišku asortimentu.

Jeigu ankstesniuose karantinuose mes kalbėdavome, kad maisto prekių parduotuvės prekiauja knygomis, kosmetika, kitų įmonių asortimentu, tai tas asortimentas maisto prekybos įmonėse persidengdavo gal 10 proc.

Dabar, kuomet vieni maistininkai gali veikti be galimybių paso, kiti privalo jį taikyti didelėje dalyje savo parduotuvių, tai čia asortimentas persidengia 100 proc. Tai mūsų vienas iš argumentų buvo būtent konkurencijos sąlygos.

Kitas argumentas buvo, kad būtų žymiai lengviau, pigiau, efektyviau įgyvendinti, kad toms parduotuvėms, kurios yra atskirai tik maisto parduotuvės su priekasiais ir vaistinėmis, joms nebūtų taikoma. Tas srautas išsisklaidytų po didesnį kiekį parduotuvių ir tada būtų saugiau.

Trečias argumentas buvo kitų šalių patirtis. Mes ne epidemiologai, bet čia turbūt nereikia būti dideliu mokslininku, kad suprastum, kad ten, kur yra didelis plotas, tai ten gali ir didesnis srautas žmonių saugiai judėti. Jeigu kartais susidarytų situacija, kad eilė žmonių su galimybių pasais ir tiesiog stringa patikra dėl kažkokio vieno nesklandumo, tai žmonės apsisuka ir eina į mažesnes parduotuves. Tai mažesnėse parduotuvėse nėra srauto ribojimų, tik atstumų laikymasis, tai ten gali būti ir nemaža koncentracija žmonių.

Visą laidą, kurioje dalyvavo ir Seimo narys Algirdas Sysas, žiūrėkite straipsnio pradžioje.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų