Policijos atstovas Ramūnas Matonis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, pranešimai yra hibridinė-kibernetinė ataka, todėl realios sprogimo grėsmės ugdymo ir kitoms įstaigoms nėra.
„Nuo ketvirtadienio matome hibridinę-kibernetinę ataką. Informaciją labai atidžiai vertiname. Dėl to pradžioje ir buvo pakankamai rimtai reaguojama, buvo visai kitokios rekomendacijos, tačiau dabar galime jau labai užtikrintai pasakyti, kad jokios grėsmės įstaigoms, nei mokykloms, nei darželiams nėra“, – komentavo jis.
R. Matonis: neužimkite 112 linijos
Vis dėlto grasinimų pobūdis paaiškėjo ne iškart. Penktadienį, kai prasidėjo ataka, situacija buvo vertinama rimtai, todėl įstaigose imtasi maksimalių saugumo priemonių, įskaitant evakuaciją.
Aiškėjant, iš kur ateina grasinimai, keitėsi ir policijos rekomendacijos. Naujausiose nurodoma gavus pranešimą neskubėti evakuotis ir skambinti 112.
Šiuo metu siūlomas kitas telefono numeris – 8 700 60 000. Gavę melagingą pranešimą, galite juo paskambinti ir pasikonsultuoti, kaip toliau elgtis.
Skubios pagalbos numeris 112 galioja tik ypatingiems atvejams. Pavyzdžiui, jei iš tiesų radote įtartiną objektą arba matote pavojingus asmenis, kurie prie jūsų įstaigos padėjo kažką įtartino.
„Tai labai svarbu, nes žmonės, kuriems reikia realios pagalbos, jiems kelias dienas buvo sudėtinga prisiskambinti skubios pagalbos numeriu. Tikrai žmonės, kuriems reikėjo pagalbos čia ir dabar, turėjo ilgai laukti“, – teigė R. Matonis.
Latviai sureagavo greičiau – kodėl?
Policijos atstovas pažymėjo, kad rekomendacijos keitėsi, nes iš pradžių reikėjo įsitikinti pranešimų tikrumu, taip pat iš kur ateina grasinimai.
„Tos rekomendacijos negimė tą pačią minutę, nes reikėjo patikrinti visą informaciją. Turim būti įsitikinę, kad tikrai rekomenduojame elgtis taip, kaip būtų saugiausia žmonėms“, – tikino R. Matonis.
Panašios atakos įvyko ne tik Lietuvoje. Neseniai tokio tipo žinutėmis buvo atakuojama Latvija, Estija, Lenkija, Moldova, Ukraina. Tiesa, latviai, anot R. Matonio, į situaciją reagavo šiek tiek greičiau.
„Jie prieš porą dienų paskelbė, kad šiuo laiškus reikia vertinti kaip spam’ą. Mes galbūt šiek tiek rimčiau į tai žiūrime, daugiau saugumo reikalavimų matome ir prašome jų laikytis“, – paaiškino policijos atstovas.
Jo teigimu, realios grėsmės nei mūsų, nei kitose šalyse nekilo, mat atlikus analizę nustatyta, kad visur šiuos melagingus pranešimus galima vertinti kaip kibernetinę ataką.
Informacinių karų ekspertas: už to gali stovėti priešiškos valstybės
Informacinių karų ekspertas, Lietuvos karo akademijos docentas Viktoras Denisenko teigė, kad aiškaus atsakymo, kas siunčia melagingus pranešimus, kol kas nėra. Tačiau numanoma, kad tai visgi yra organizuota ataka. Neatmetama, iš Lietuvai priešiškų valstybių.
„Už to gali stovėti ir tam tikros priešiškos valstybės. <...> Galbūt tai kažkokios grupuotės, susijusios su Rusija, Baltarusija – su tomis valstybėmis, su kuriomis Lietuvos santykiai yra ne patys geriausi“, – radijo eteryje kalbėjo V. Denisenko.
Eksperto nuomone, atakos organizatoriai gali turėti kelis tikslus. Vienas yra patikrinti ir pamatyti, kaip Lietuvos saugumo struktūros sugeba susitvarkyti su tokia ataka, be to, kiek tokios informacinės provokacijos veikia visuomenę: ar kyla panika, ar kyla pavojus, kad sutriks įprastas gyvenimas.
Antra, pasinaudojant įtempta situacija pasaulyje, įnešti dar daugiau nerimo.
„Tos įtampos vis vien yra, žmonės stebi, kas vyksta pasaulyje. Tas pats Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi ir tai vėlgi veikia mūsų pojūčius, saugumo pojūtį. Kažkokios papildomos atakos išbalansuoja dar labiau, kelia įtampas ir skatina baimes“, – pažymėjo V. Denisenko.
Vis tik Lietuvos institucijos, eksperto vertinimu, į situaciją sureagavo profesionaliai, bandydamos reaguoti į situaciją ir prie jos prisitaikyti.
„Mes suprantame, kad tos dar vienas tų atakų vektorius yra priversti dirbti mūsų institucijas, eikvoti resursus, laiką, nes patikrinti kiekvieną mokyklą Lietuvoje ar Vilniuje reikia resursų. Aš matau, kad institucijos bando prisitaikyti prie šitos situacijos“, – sakė V. Denisenko.
Matosi, kad kol kas tos atakos nesustos. Suprantama, kad klaidos kaina būtų milžiniška“, – pridūrė jis.
Kaip apie grėsmes kalbėtis su vaikais?
Ši kibernetinė ataka išsiskiria tuo, kad yra nukreipta daugiausiai į Lietuvos ugdymo įstaigas. Per pastarąsias kelias dienas mokiniai ir darželinukai jau spėjo patirti, ką reiškia evakuotis ir dėl neaiškių grėsmių pamokas baigti anksčiau.
Viešojoje erdvėje kilo diskusijų, kaip apie tokią ataką kalbėtis su vaikais. O gal apskritai jų nejaudinti ir sakyti kuo mažiau?
Vis dėlto, anot psichologo Edvardo Šidlausko, kalbėtis reikia siekiant sumažinti nerimą, kuris ateityje gali išsivystyti į rimtesnes problemas.
„Jeigu yra problema, nerimas, tai žinoma, kad reikia kalbėti, nes paliekant viską savieigai, galime sulaukti kažkokių liūdnų pasekmių. Tas gali pereiti į kažkokias ligas, chronizuotis arba pavirsti į neadaptyvius elgesio būdus“, – teigė psichologas.
Nerimą svarbu atskirti nuo baimės. Nerimas neturi konkretaus objekto. Jis kyla iš neaiškių, neapibrėžtų situacijų, todėl vienas iš būdų sumažinti nerimą – kuo labiau paaiškinti situaciją.
„Kalbėtis apie tai, kas vyksta: faktai, konkretūs dalykai, informacija, kurie galbūt sumažins nerimą arba peraugs į baimę, į pagrįstą to dalyko saugojimąsi“, – pažymėjo E. Šidlauskas.
Svarbios kelios taisyklės
Psichologo teigimu, svarbu ne tik tai, ką kalbame, bet ir kaip kalbame. Neretai emocijos gali padaryti kur kas didesnę įtaką nei geriausiai parinkti faktai.
„Pirma taisyklė, norint nuraminti vaiką, – pats žmogus turi būti ramus. Nesvarbu, ką jis sako, svarbu, kaip jaučiasi. Jeigu žmogus transliuoja ramybę, yra emociškai stabilus, tvirtai stovi ant kojų, vien emocinė būsena užkrečia vaikus ramybe ir pasitikėjimu.
Jeigu žmogus labai racionaliai ir logiškai bandys nuraminti, bet pats bus apimtas nerimo ar netgi panikos, emocijos persiduos ir užkrės vaikus“, – paaiškino psichologas.
Tiesa, su skritingo amžiaus vaikais pokalbis taip pat bus kitoks. E. Šidlauskas pteikė kelis patarimus, kurie gali padėti tėvams paaiškinti situaciją jų vaikams.
„Jeigu tai maži vaikai, galima tiesiog suminėti dalykus, kurie mus saugo, garantuoja stabilumą ir įneša pasitikėjimo savimi, savo šalimi ir aplinkos saugumu. Tai gali būti profesionalų pagalba, policininkai, kariuomenė, NATO ir t.t.
Jeigu tai yra vyresni, tarkim, paaugliai, galima kelti diskusijas, kad išvardintų patys, kas didina mūsų saugumą, kas jį silpnina. Tokia diskusija gali padėti racionaliai surinkti objektyvią informaciją, kuri kels mažiau nerimo arba bent jau pagrįs jį“, – sakė psichologas.
Viso pokalbio klausykitės „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“:
Atnaujintos policijos rekomendacijos
Po nesiliaujančių melagingų pranešimų apie esą padėtus sprogmenis, antradienį policija paskelbė naujausias rekomendacijas, kaip derėtų reaguoti, gavus panašų pranešimą.
Gavus pranešimą el. paštu
Neskubėkite evakuoti žmonių ir nutraukinėti veiklos – pirmiausia pasitarkite su policija informacijos telefonu 8 700 60 000. Atsiliepę konsultantai patars, kaip elgtis ir kokius veiksmus būtina atlikti.
Jeigu turite pagrindo įtarti, kad grėsmė yra reali
Atkreipiame dėmesį, kad jei po tokio grasinančio el. laiško, apžiūrėję patalpas, ar teritoriją, radote bet kokį įtartiną objektą, tuomet nedelsiant skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Skambinant skubiu pagalbos telefonu 112 ir esant dideliam skambučių srautui, jūs automatiškai galite būti nukreipti policijos informacijos telefonu, kur gausite tolimesnes rekomendacijas.
Kaip teisingai pranešti apie grasinantį el. laišką?
Paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris turi paskambinti ir pranešti policijai. Neskambinti iš vienos įstaigos 5 ar 6 žmonėms!
Surinkus numerį, kantriai laukti, kol atsilieps operatorius. Jei reikės, net kelias minutes. Svarbiausiai nenutraukti skambučio ir nerinkti numerio iš naujo!
