Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas ir „Superbike akademijos“ įkūrėjas Adomas Dautartas.
Į ką reiktų atkreipti dėmesį eismo dalyviams?
Iš tiesų žinome, kad ta tragedija įvyko susidūrus motociklui su automobiliu. Tai kaip kitiems eismo dalyviams reikėtų elgtis ir į ką labiausiai atkreipti dėmesį, kai dalyvaujame bendrame eisme?
D. Kanapinskas: Aišku, jeigu kalbėtume apie tą konkretų įvykį, tai baisiau negu baisu. Patarimų tuo konkrečiu atveju praktiškai nelabai gali duoti, nes ta priemonė, kuri važiavo, iš tikrųjų net nėra transporto priemonė, o yra sporto inventorius, aš jį taip pavadinčiau. Ir jis net negalėjo būti eisme.
Čia ir pačių suaugusiųjų yra labai didžiulė atsakomybė ir turbūt kaltė, kad leidžia. Vis tiek mato, kad išvažiuoja, ir išvažiuoja netinkamose vietose. Gink Dieve, gatvėje be posūkių, be šviesų ir dar tamsiuoju paros metu. Kelių eismo taisyklėse netgi pasakyta, kad transporto priemonė privalo turėti žibintus. Tai čia jau vienareikšmiškai.
O konkrečiu atveju pamatyti jį tamsiuoju paros metu šansų nėra, nes tu jo elementariai nematai – jis be šviesų. Aišku, užuojauta ir vieniems, ir kitiems, bet jeigu tikrai tiesa, kad jis važiavo, kaip jaunimas žargoniškai sako, „ant vienkės“, ant vieno rato, greičiausiai jis jį pakėlė, žiūrėjo per šoną ir pats atvažiuojančio automobilio greičiausiai net nematė.
Tik paskutiniu momentu pamatė. Ir jeigu tiesa, kad šalia važiavo dar ir draugas... Man dabar nelabai tinka tas žodis „draugas“, nes tikras draugas sustotų, padėtų ir žiūrėtų, kuo dar gali pagelbėti.
Nepaisant to, ar turi vairuotojo pažymėjimą, ar neturi, ar transporto priemonė registruota, ar neregistruota. Gyvybė yra gyvybė. Bet čia vėlgi pasako apie savotišką žmonių brandą. Jeigu tokioje nelaimėje nepadėjo, tai ir kitoje nelaimėje kažkas gali įvykti.
O patarimai yra bendriniai. Čia ir treneriui pagarba, kad jis dar randa jėgų, pritraukia jaunimą ir moko. Manau, kad tas jaunimas netgi tampa savotiškais saugaus eismo ambasadoriais. Jie lanko užsiėmimus, mato, kad ten labai gerai, ir kitus kviečia ateiti. Tik labai gaila, kaip ir kolega sakė, kad tos infrastruktūros pas mus yra per mažai.
Turbūt Vilniuje vienintelė vieta, kur motociklais galima važinėti asfaltu, bet visų norinčiųjų ten elementariai nesutalpinsi. O tada, kaip ir minėjo, prasideda saviveikla. Tai čia ir mūsų, suaugusiųjų, ir valdžios atstovų atsakomybė. Turėtų būti daugiau tos infrastruktūros ir galimybių semtis patirties.
Kokias klaidas vairuotojai daro dažniausiai?
Dienos ilgėja, žmonės vis tiek turi keliauti į darbus, namus ir kitur. Kai važiuojame tiek miesto gatvėse, tiek, pavyzdžiui, autostradoje, kokias klaidas vairuotojai dažniausiai daro manevruodami, persirikiuodami, lenkdami ir panašiai? Ką labiausiai išskirtumėte, ko lietuviai neperpranta arba nenori daryti?
D. Kanapinskas: Kiek tenka keliauti po kitas valstybes, o dažniausiai, deja, keliauju būtent motociklu, tai pas mus Lietuvoje pirmiausia per daug sureikšmintas pirmumo kultas. Paimkime, sakykime, karštąsias valstybes – Ispaniją ir panašias. Yra ir dar karštesnių.
Kai kuriose valstybėse net be žibintų važinėja. Bet, kaip galima pamatyti ir iš keliautojų pasakojimų, avarijų ten elementariai nepamatysi. Jie turi savas taisykles, galima apie tai ir anekdotų papasakoti, bet jie vienas kitą saugo.
Dabar ir pats dirbu su jaunimu, grįžau iš vieno konkurso. Su mokiniais aptarinėju tą eismo įvykį, ko nedaryti, kaip elgtis ir panašiai. Ir vakar išgirdau vieną pasakymą. Aišku, jis buvo pasakytas lyg ir juokais, bet manau, kad pasitaikius galimybei tikrai pasinaudotų.
Sako: „Jeigu važiuoju pagrindiniu keliu ir matau, kad galiu kito sąskaita susitaisyti automobilį, būtinai tą padarysiu.“ Tokia dvidešimtmečio logika. Kai išgirsti tokį dalyką, rankos ir kojos pakerta. Tu kalbėk, ką nori, nieko negali pasakyti. Duok Dieve, kad tokių nesąmonių nebūtų.
Toliau paminėjote ir lenkimą. Tai irgi siaubingai jautrus dalykas. Dabar tos pačios automobilių sistemos, aktyviosios, pasyviosios, tas pats ADAS. Buvau konkurse „Geriausias Europos vairuotojas“, kurio žinutė taip pat yra išsaugoti jaunas gyvybes.
Vieno bandymo metu, ačiū Dievui, ne man taip nutiko, bet įsivaizduokime: visiškai naujas automobilis, privažiuoji prie kliūties, radaras turi nustatyti, kad tai kliūtis, ir automobilis pats turi stabdyti. Tau iškelta sąlyga, kad nespaudi nei stabdžio, nei akceleratoriaus – automobilis viską daro pats.
Buvo turbūt apie 30 bandymų. Per vieną iš jų, dieną, šviečiant saulei, sistema nesuveikė. Taip ir nunešė tą kliūtį. Tai pasitikėti negali. Bent jau aš, nors savęs senu nelaikau, kol kas tomis sistemomis pasitikėjimo neturiu. Žmogiškasis faktorius turi išlikti.
Antras atvejis – bandome atstumo palaikymo sistemą. Posūkis, kuriame pats lėtintum greitį, o išvažiuodamas iš jo greitį didintum. Automobilis daro viską atvirkščiai. Pačiame posūkyje greitis didėja, didėja išcentrinė jėga, o tu jau įsikabinęs ir galvoji, kada jis pradės lėkti. Galvoji, kad jeigu užkabins žolę, tikrai versis, nes ratai nesutiks kliūties.
Bet ir tame konkurse siekiama jauniems vairuotojams parodyti, kas yra gerai, kas blogai ir kad žmogiškasis faktorius turi išlikti. Grįžtant į eismą, labai gerai visi tie vairuotojų asistentai, kurie diegiami į automobilius. Vienuose jų daugiau, kituose mažiau.
Bet žmogiškasis faktorius ir situacijos įvertinimas yra vienareikšmiškai būtini. Turi būti patirtis, stebėjimas. Ir savęs eisme, gink Dieve, neturime suprasti kaip konkurentų. Nes, pavyzdžiui, nuvažiuoji į Norvegiją, Suomiją ir panašiai – atrodo, kad į kitą pasaulį pakliūni. O grįžti čia – sveiki sugrįžę.
Konkurencija, lenktynės ir taip toliau, ar ne?
D. Kanapinskas: Taip. O to tikrai neturėtų būti. Arba jaunas vairuotojas. Aš į jauną vairuotoją visada žiūriu kaip į vaiką. Kai mūsų šeimoje atsiranda vaikas, jeigu jis pargriūna, mes jį keliame, jam padedame. Taip turėtų būti ir eisme.
Žiūrėkite, kol jis mokosi vairavimo mokykloje arba pas trenerį, visada yra palaikomas, skatinamas ir panašiai. Tik gauna vairuotojo pažymėjimą, išeina į eismą ir, žiūrėk, kažką padaro lėčiau, kažkur pradeda pjauti „voveruškos kalną“.
Bet jeigu matai, kad kažką daro negerai, pristabdyk, padėk jam įvažiuoti. Tikėtina, kad kitą kartą jis tos klaidos nebedarys. Bet labai dažnai, gal pilnatis veikia, nežinau, būtinai tave užblokuos, papypsins dar užlėkęs.
Ir dabar net socialiniuose tinkluose buvo toks įvykis, atrodo, praėjusią savaitę. Nežinau, kas ten buvo, pagal vaizdo registratorių trečias asmuo filmavo, šiaip pakliuvo. Kažkas kažkam nepatiko. Įsivaizduokite, greitis turbūt apie 100 kilometrų per valandą, o jis užkerta kelią ir staigiai stabdo vos ne iki 30 kilometrų per valandą. Atseit, aš tave pamokysiu.
Tai vėlgi kažkas iš 90-ųjų. Kosmosas, kitaip nepavadinsi. Kam, kodėl, už ką? Kaip galima nevertinti gyvybės, kitų gyvybių, laiko ir taip toliau? Nežinau, kodėl šiose vietose žengiame tokius žingsnius atgal. Bet vadinasi, čia jau turi būti sprendžiama valstybiniu lygiu.
Dabar girdžiu iš žiniasklaidos ir kai kurių valdžios atstovų, kad padidinsime baudas ir visa kita. Klausimas, ar tos baudos veikia ir ar jos apskritai yra išieškomos? Vadinasi, kažkas negerai su švietimu, su pačiu žinių perdavimu. Šioje srityje turėtume stipriai tobulėti.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
