Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja, Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo narė Agnė Širinskienė.
Vytautai, pradėkime nuo jūsų ir pradėkime nuo šito sprendimo reikšmės. Jūsų nuomone, kaip ją galima būtų įvertinti?
V. Raskevičius: Sprendimas, iš tikrųjų, yra labai lauktas. Jūs jį pavadinote pristatydamas revoliucingu.
Manau, kad revoliucijos čia nėra, nes po balandžio mėnesio Konstitucinio Teismo sprendimo vargu ar įmanoma tikėtis kitų pirmos instancijos teismų sprendimų.
Teismas negalėjo pasakyti: „Sulaukime Seimo sprendimo“? Jūs sakote, nebuvo galima kitaip padaryti?
V. Raskevičius: Ne, nes Konstitucinis Teismas labai aiškiai savo nutartyje pasakė, kad teismai turi diskreciją pripažinti tarp tos pačios lyties ar skirtingos lyties porų, kurios nori registruoti partnerystę, egzistuojančius šeimos santykius.
Tiesa, ši byla buvo inicijuota dar šiek tiek anksčiau, 2023 metais, kaip nevyriausybinių organizacijų pradėtas strateginio bylinėjimosi procesas, tai natūralu, kad, pasirėmdamas pirmos instancijos teismas Konstitucinio Teismo sprendimu, tokį sprendimą šitoje byloje ir priėmė.
Praktinės dabar tokio sprendimo pasekmės: kaip jūs teisingai paminėjote, apie 60 įstatymų Lietuvos Respublikoje, kalbant apie tam tikras viešojo ir privataus gyvenimo sritis, registruotiems partneriams suteikia šeimos narių teises ir pareigas.
Tai dabar ši pora, kuri užregistravo partnerystę teismo keliu, šiomis teisėmis ir pareigomis galės naudotis. Vienintelė problema išlieka tame, kad Teisingumo ministerija, vilkindama partnerystės instituto reglamentavimą Lietuvoje, vis dar nėra parengusi tokio juridinio fakto įtraukimo į registrų sistemas.
Tai, praktiškai išvertus į žmonių kalbą, ką tai reiškia? Reiškia, kad ta pora, kuriai dabar buvo pripažintas partnerystės statusas teismo keliu, eidami ar į sveikatos priežiūros įstaigą, ar į kitą kokią nors instituciją, turės, matyt, su savimi neštis teismo sprendimą ir tokiu būdu įrodinėti šeimos narių statusą.
Bet aš tikiuosi, kad tai yra tik laiko klausimas, registrai bus tvarkomi. Bet kodėl Teisingumo ministerija delsia ir, pavyzdžiui, nesiėmė šitos pertvarkos iškart po Konstitucinio Teismo sprendimo, lieka didelis klausimas.
Agne, Vytautas sako, tai nieko čia netikėto, tai yra logiškas sprendimas, kitaip teismai ir negalėjo padaryti. Konstitucinio Teismo balandžio mėnesio sprendimas ir išaiškinimas yra akivaizdus. Jūsų nuomone, kas čia įvyko ir kaip tai vertinti?
A. Širinskienė: Įvyko taip, kaip įvyko. Konstitucinis Teismas, matyt, prisiėmė dalį įstatymų leidėjo galių ir nusprendė, kad partnerystės turinį, matyt, ir pripažinimą gali ne įstatymas nustatyti, o kiti teismai ir dabar dėl to ir turime tokį iš dalies chaosėlį, kuomet neparengti registrai registravimui.
Natūralu, kad jie neparengti, nes ministerija ruošia ir pačios partnerystės sureguliavimo įstatymą, ir teiks kaip lydintįjį, matyt, ir registrų klausimus reguliuojantį. Tai šiuo atveju, taip, yra 60 ar kiek čia kolega priskaičiuoja įstatymų, kurie dalį teisių ir pareigūnų numato, bet dalis teisių ir pareigų, kol nėra įstatymo, yra nenustatyta.
Lygiai taip pati pareiga išlaikyti, jeigu ten partneris negali pats savęs išlaikyti, arba rūpintis, ar kitos pareigos, kurios turėtų būti partnerystę reguliuojančiuose teisės aktuose, jų šiuo metu nėra. Ir tam tikra prasme, galima sakyti, kad tie asmenys, kurie teismu dabar gauna pripažinimą, gauna ir dalį tokios pilkosios teisinės zonos, tokį katino maiše, kur neaišku, ką Seimas priims ir neaišku, kokios savo pareigos po to teismo pripažinimo dar gali būti arba kokių nebūti.
Tai, bet visa tai lėmė, be abejo, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris, sakyčiau, gerokai iškrenta iš viso to teisinio konteksto, kuris buvo Europoje, kur sprendimai buvo priimami įstatymo leidėjo valia.
Advokatas sakė, citavau, kad tos teisės ir pareigos yra adekvačios kaip šeimos instituto. Tiesa?
V. Raskevičius: Aš dar kartą pasikartosiu: apie 60 teisės aktų šiuo metu Lietuvoje jau traktuoja registruotus partnerius kaip šeimos narius. Vienintelė problema iki šiol, kodėl partneriai negalėjo naudotis tomis įstatymuose numatytomis teisėmis ir pareigomis, todėl, kad nebuvo mechanizmo, kaip jie galėtų teisiškai įgyti tą registruoto partnerio statusą.
Tai dabar toks kelias atsirado ir ta partnerystė yra pripažįstama arba registruojama teismo keliu.
Kas bus su įvaikinimu?
A. Širinskienė: Aš manau, kad, žinant, kaip kitose valstybėse viskas vyko, greičiausiai bus siekiama vis tiek įvaikinimo, ir matant tą pasirinktą veikimo modelį Lietuvoje, tai aš tikrai nenustebčiau, kad kažkas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, motyvuodamas tuo, kad dabar yra dviem pagrindais kuriamos šeimos – partnerystės ir santuokos keliu – ir kad jos yra laikomos nelygiavertėmis, nes tokiu atveju sutuoktiniai gali įsivaikinti, o tie partneriai, kurie dabar yra registruojami teismo sprendimu, ne.
Tai aš manau, tiesiog bus sukurta tokia byla ir mes turėsime būtent tokį išvedžiojimą, kaip aš čia pasakiau, nes paprastai visuomet, kuomet kitose valstybėse būdavo gaunama teisė į partnerystę, kaip šeimos teisinį santykį, po metų, po kitų atsirasdavo klausimas dėl vaikų įsivaikinimo, ir tikrai ne dėl to, kad vienas iš partnerių turi, bet dėl tų vaikų, kurie yra globos namuose.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
