Aplinkos projektų valdymo agentūra nuo pirmadienio ryto jau priima gyventojų paraiškas tokiai išmokai gauti.
Pagal aplinkos ministro patvirtintas taisykles, kompensacinės išmokos dydis vienam gyventojui už naudotą elektromobilį yra 2 tūkst. eurų.
Perkant naują elektromobilį kompensacija siekia 4 tūkst. eurų.
Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija skiriama gyventojui, kuris sunaikino seną transporto priemonę.
Norint gauti kompensaciją, reikalaujama, kad gyventojas elektromobilį (M1 klasės) įregistruotų savo vardu, o įsigijęs lizingu – taptų elektromobilio valdytoju.
Naujas elektromobilis, kurio pirmoji registracijos data arba modelio metai, pirmosios registracijos Lietuvoje data ir registracijos jos valdytojo vardu data yra ta pati (sutampa) arba ne ankstesnė nei metinės sąmatos įsigaliojimo data, t. y. 2020 m. kovo 13 d.
Naudotas elektromobilis, kurio pirmoji registracijos data arba modelio metai yra ne ankstesnė nei 5 metai.
Norint gauti papildomą išmoką už naikinamą seną automobilį, šis žmogui turi priklausyti ne mažiau kaip 12 mėnesių. Jo techninė apžiūra turėjo galioti iki 2019 m. spalio 17 d. arba iki 2020 m. kovo 13 d.
Kiek gyventojų galės pasinaudoti
Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamas elektromobilis kompensacijai gauti yra tas, kurio registracijos liudijimo „P.3 Degalų tipas arba galios šaltinis“ laukelyje nurodyta tik elektra.
Pareiškėjas pagal šią Priemonę gali gauti vieną kompensacinę išmoką. Automobilis su tuo pačiu VIN numeriu gali būti kompensuojamas tik vieną kartą.
Gaunantis kompensaciją žmogus negalės parduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui elektromobilio mažiausiai 2 dvejus metus nuo kompensacinės išmokos gavimo dienos. Kitaip kompensaciją teks grąžinti. Šis reikalavimas nebus taikomas, jeigu avarijoje elektromobilis bus sugadintas nepataisomai.
Prašymai kompensacijai priimami kol pakanka lėšų, kurių numatyta 5 mln. eurų, bet ne ilgiau nei iki 2021 m. vasario 1 d.
Prašymai įvertinami per 30 d. Priėmus sprendimą skirti kompensaciją, ji išmokama irgi per 30 d. nuo sprendimo priėmimo.
Jeigu visa parama būtų skirta tik naujiems elektromobiliams įsigyti naikinant senus, daugiausia ją gautų 1 tūkst. gyventojų. Perkant vien naudotus automobilius – ja maksimaliai pasinaudotų 2,5 tūkst. gyventojų.
Ką už kokią sumą galima nusipirkti
Lietuvos portaluose skelbimų apie parduodamus elektromobilius, pagamintus ne anksčiau kaip 2015 m. nėra daug – vos keli šimtai. Dažniausiai pasitaikantis modelis – „Nissan Leaf“ (kaina – nuo 10–11 tūkst. eurų).
Didžiausiame Vokietijos automobilių skelbimų portale „Mobile.de“ galima rasti ne vieną skelbimą, kuriame parduodamų elektromobilių kaina yra iki 10 tūkst. eurų. Daugiausia tai 2015–2016 m. gaminti „Renault Zoe“, taip pat kai kurie „Smart“, „Citroen“ ir „Nissan“ modeliai.
Už 15–16 tūkst. eurų pasirinkimas didesnis – galima rasti ir naujų „Volkswagen E-up“, „Škoda Citigo“, „Seat Mii“, „Citroen C-zero“ elektromobilių.
Lietuvoje parduodamų naujų elektromobilių „Volkswagen e-up!” kaina prasideda nuo 21,6 tūkst eurų, „Peugeot 208“ kaina – nuo beveik 29 tūkst. eurų, „Renault Zoe“ – beveik 32 tūkst. eurų, „Honda e“ – beveik 35 tūkst. eurų, „Hyundai Kona“ – beveik už 36 tūkst. eurų, „Nissan Leaf“ – beveik 37 tūkst. eurų.
Aukštesnės klasės elektromobilių kainos gali siekti ir 50–100 tūkst. eurų.
Ar dabar tinkamas laikas?
Portalo Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis įsitikinęs, kad nauja priemonė tikrai paskatins Lietuvos vairuotojus įsigyti elektromobilius – tiek naujus, tiek naudotus.
„2 tūkst. eurų lengvata naudotam elektromobiliui kai kuriais atvejais gali sudaryti net apie 25 proc. perkamo automobilio kainos. Tuo metu 4 tūkst. eurų lengvata naujam elektromobiliui gali sudaryti iki 20 proc. automobilio vertės dydžio nuolaidą.
Tai yra reikšmingo dydžio sumos, galinčios pakeisti vairuotojų pasirinkimą arba bent priversiančios dar kartą pagalvoti apie elektromobilį“, – komentavo pašnekovas.
Tiesa, jis abejojo, ar karantino metas yra tinkamas tokiam pinigų dalinimui. Remiantis 2019 m. Lietuvos automobilių rinkos statistika, tokia priemonė per metus būtų kainavusi apie 2 mln. eurų.
„Žinoma, jeigu analogiška priemonė būtų taikyta, tikėtina, kad elektromobilių sandorių skaičius būtų bent kiek didesnis, o dėl to išaugtų ir kaštai. Šioje vietoje dar svarbesnis yra klausimas – iš kur bus paimtos lėšos elektromobilių pirkimo lengvatoms skatinti?
Jeigu pinigai paimami iš biudžeto, kurį pripildo ne taršos mokestis, tokia priemonė yra nuostolinga ir netvari. Tai daugiau panašu į pinigų švaistymą. Tvariai sistemai reikalingi mokantys už taršą – už gamtos saugojimą turi mokėti ne kas kitas, o teršėjas“, – svarstė M. Buzelis.
Pasak jo, džiugu, kad skatinimo sistema kuriama, tačiau 4 tūkst. eurų ir 2 tūkst. eurų lengvatos tėra tik ledkalnio viršūnė:
„Visos šios lengvatos turėtų būti teisingos ekosistemos baigiamasis akcentas – manau, kad prioritetas būtų orientuotis į milijoną teršėjų, o ne kelis tūkstančius elektromobilių.“
