Laidoje derybas aptarė Nepriklausomybės Akto signataras, ambasadorius Vytautas Plečkaitis, Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.
Pradėkime ne nuo derybų, bet nuo JAV rinkimų, kurie taip pat yra svarbus faktorius. JAV stiprėja demokratų pozicijos – dauguma Senate ir Atstovų Rūmuose. Jūsų nuomone, ar tai artina karą Ukrainoje prie pabaigos?
V. Plečkaitis: Manyčiau, kad nei artina, nei atitolina. Aš galvoju, kad tokia kryptis, kurią Donaldas Trumpas yra paėmęs dėl Ukrainos, kuri mums labai rūpi, ko gero nesikeis. Liks tokia pati Amerikos politika. Svarbiausia užsienio politikoje jiems yra Artimieji Rytai.
Karas Irane Amerikai svarbiau nei karas Ukrainoje?
V. Plečkaitis: Tai žinoma, akivaizdu. Ir Europai, ir Azijai, ir pačiai Amerikai svarbiausi reikalai, susiję su nafta, su dujomis, su erdvės užkariavimu ir panašiai. Tuo tarpu Ukraina mums yra svarbu, Baltijos šalims taip pat yra svarbu. Ir toms, kurios yra buvę Sovietų Sąjungos sudėtyje arba arti jos.
Tai reiškia, kad D. Trumpas daug labiau sieks pirmiau užbaigti karą Irane?
V. Plečkaitis: Aš manau taip, iš to, ką girdžiu, ką skaitau. Aišku, kai D. Trumpo pozicija dažnai keičiasi, gali būti kokių nors netikėtumų, gali kas nors pasisukti ir galbūt į pirmą vietą išeis santykiai su Ukraina.
Bendros tendencijos, tai, kas dedasi Europoje ir Azijoje, rodo mums, kad Irano nugalėjimas yra Amerikos prestižas. Tai ir įžeidimas Amerikos – štai, didžiausia ir galingiausia pasaulio valstybė nesusitvarko su devyniasdešimčia milijonų gyventojų.
D. Trumpas nuolat kartodavo, kad karo užbaigimo labiausiai nori jis, o nenori Ukraina ir Europa. Kaip jums atrodo, ką D. Trumpas tuo nori pasakyti?
V. Plečkaitis: Mes Lietuvoje visi taip suprantame – mes eisime už palankią taiką Ukrainai, ne palankią taiką Rusijai. Čia ir yra bėda, kad abi šios kariaujančios pusės, jau penktus metus, neranda jokio kompromiso tarpusavyje.
Sunku pasakyti, kam labiau tas karas naudingas – manyčiau, kad pirmiausia jis naudingas karo pramonei. Jie yra suinteresuoti ir jiems yra naudinga, šios industrijos įtaka didžiulė pasaulyje.
Iš kitos pusės – karas visiems įkyrėjo, atvirai šnekant. Ir pačioje Ukrainoje, kas seka įvykius, kas kenčia nuo įvykių, kurie nepalieka abejingais Ukrainos žmonių, tai aišku, kad jiems tas karas tikrai nereikalingas ir jie norėtų, kad jis kuo greičiau baigtųsi.
Ar derybų Jungtiniuose Arabų Emyratuose pokalbiai kažkur veda?
V. Plečkaitis: Kažkas vysta vien dėl to, kad matome, kokios delegacijos dalyvauja iš Rusijos ir Ukrainos pusių. Ir Amerikiečiai atsiunčia tuos du pastovius diplomatus ar įtakingus veikėjus iš D. Trumpo aplinkos – Jaredas Kušneris ir Steve‘as Witkoffas.
Manau, kad kažkas gali būti. Kokie nors susitarimai, gal karinio pobūdžio. Bet kad jie priartintų taiką ar bent paliaubas – sunku tikėtis.
D. Trumpas kalba, kad bus susitarta dėl Europos, dėl visko.
V. Plečkaitis: D. Trumpas kalba, jis visą laiką kalba – vieną dieną pasako taip, kitą kitaip. Kitą vertus, reikia sekti, ką jis kalba, nes jis kartais kalba ir padaro taip, kaip kalbėjo.
Rimti ekspertai sako – nėra jokių nuolaidų nei iš vienos pusės. Jei nėra jokių nuolaidų, nėra jokio kompromiso iš abiejų pusių, tai jokių derybų ir paliaubų būti negali.
Po devynių mėnesiu vieni prieš kitus susėdo rusai su ukrainiečiais kalbėtis, gale stalo sėdi Amerikos prezidento atstovai. Kaip jums atrodo, ar tai, ką matome, yra realus judėjimas link taikos ar to iliuzija?
A. Medalinskas: Vienintelis dalykas, kurį matome tikrai, tai yra galimo verslo sandorio tarp Rusijos ir JAV kontūrai. Tai yra, kai kurie D. Trumpo aplinkos žmonės jau pradėjo dirbti su Rusija, turiu omeny projektą Tolimuosiuose Rytuose.
Visa kita yra Rusijos pasiūlytas bendras įsisavinimas Arktikos ir Sibiro turtų. Čia tik kyla klausimas, ar tai gali būti daroma kol vyksta štai toks maratonas derybų proceso, ar tai bus daroma karui toliau vykstant, ar vis dėlto bus sąlyga, kad karas turi pasibaigti.
Tada mes matome dar vieną dalyką ir tą žinome – tai, kas anksčiau buvo D. Trumpo derybininkų pažadėta Rusijai, tai yra atiduoti Ukrainos Donbasą, visa tai yra neįgyvendinama dėl to, kad Ukraina priešinasi.
Trečias dalykas, ką mes matome ir man keista, kad tiktai dabar prabunda, su tokiu klausimu valstybės sekretorius Marco Rubio – pasakė, kad saugumo garantijos Ukrainai gali būti vienas svarbiausių klausimų. Saugumo garantijų Ukrainai klausimas jau stovėjo nuo pat to laiko, kai D. Trumpas tapo antrą kartą JAV prezidentu.
Demokratams laimėjus JAV rinkimus – Ukrainai geriau nuo to ar blogiau?
A. Medalinskas: Matysime, koks dialogas yra tarp demokratų ir respublikonų, kai pradės veikti naujas Kongresas, kuriame demokratai turi daugumą. Matysime tą situaciją, yra galimi du dalykai.
Vienas dalykas – vyksta dialogas ir demokratai įtikina D. Trumpo administraciją, kad tikrai nuolaidžiavimais Rusijai, juo labiau siūlant pasaulio perdalijimą pagal Vladimiro Putino norus, labai toli nenueisi. Nes pačios JAV po kurio laiko turės problemą, kaip turėjo JAV problemą Antrojo pasaulinio karo metais, kai nekreipė dėmesio į Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino reikalavimus, o vėliau turėjo įsikišti į karą Europoje.
Bet galimas ir kitas dalykas – jeigu bus užsispyrimas iš D. Trumpo administracijos ir jeigu bus perlenkiama lazda iš demokratų pusės, tai mes galime matyti problemą susikalbėti valstybės institucijoms pačioje svarbiausioje, įtakingiausioje vakarų valstybėje.
Jeigu tai būtų valstybė, kuri būtų paralyžiuota savo veiksmuose ir paskendusi savo vidaus aiškinimuose, tai V. Putinui irgi tai būtų labai graži dovana.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
