Rugsėjo 4-ąją Drąsiui Kedžiui būtų sukakę 38 metai. Ta proga šeštadienį Kaune, Vienybės aikštėje, vyks mitingas, kuriame dar kartą savo mintis išreikš kovotojai su pedofilija, su pareigūnų nusikalstamumu, abejingumu.
Atokioje ūksmingoje vietoje ant marių kranto stovi keletas medinių kryžių, iš akmenų sumūrytas aukurėlis, gėlės ir žvakelės. Į vandenį žvelgia ir medinė rankas maldai sudėjusios moters skulptūra. Lentelė ant vieno iš kryžių skelbia, jog čia buvo nužudytas D. Kedys.
Iš tikrųjų vargu ar kas nors tiki, kad D. Kedys šioje vietoje buvo nužudytas. Giminės mano, kad čia tik buvo surastas jo lavonas, o kur buvo D. Kedžiui atimta gyvybė, kol kas paslaptis. Ją bando išsiaiškinti giminės, žurnalistai, nors iš tikro tai turėtų daryti prokuratūra.
Tačiau prokurorai arba tyli, arba sako, kad D. Kedys mirė sava mirtimi. Kartais patys užmiršta, ką šnekėjo. Iš pradžių neginčijamai teigę, jog ant pistoleto, rasto šalia negyvo D. Kedžio, aptikta jo paties DNR, šiandien prokurorai sutrikę žvalgosi vieni į kitus. Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, jog ant ginklo išlikusių pėdsakų neužtenka asmens tapatybei nustatyti.
„Prokurorai ir teisėsaugininkai nuolat klydo ir vis dar klysta – jau sunku pasakyti, ar jie patys susigaudo, ką šneka ir ką daro“, – niūriomis nuotaikomis 38-ojo sūnėno gimtadienio išvakarėse pasidalino Audronė Skučienė. Moteris viliasi, jog vis dėlto nors menkiausią siūlo galą pavyks apčiuopti po poros savaičių prasidėsiančiame teisme.
Tuo tarpu sūnaus gedinti Laima Kedienė nutarė nelaikyti savyje ją kankinančių įtarimų ir paprašė generalinį prokurorą Darių Valį pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo buvusio Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio bendrininkavimo nužudant D. Kedį.
K. Betingį generaliniam prokurorui yra apskundusi ir D. Kedžio sesuo Kauno apygardos teismo teisėja N. Venckienė. Ji prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kai jis esą paviešinęs informaciją apie tarnybiniame kompiuteryje rastus asmeninio pobūdžio dokumentus. Dėl paviešintų ikiteisminio tyrimo duomenų N. Venckienė yra pasiskundusi Vilniaus apygardos teismui ir už patirtą moralinę žalą siekia prisiteisti 2 mln. litų.
Šiurpios ekspertų išvados
L. Kedienė įsitikinusi, jog buvęs Kauno apygardos prokuratūros vadovas K. Betingis galėjo dalyvauti ir kankinant bei tardant D. Kedį, kuris galėjo būti laikomas nelaisvėje, o po to nužudytas. Nors L. Kedienė prisipažino neturinti jokių konkrečių įrodymų, ji esanti tikra, jog jos sūnus mirė ne sava mirtimi.
Užsienio ekspertų išvados taip pat kelia vis daugiau įtarimų. Miuncheno specialistai, kurių pagalbos buvo paprašiusi Generalinė prokuratūra, pateikė atsakymus apie D.Kedžio kūne rastus vaistų pėdsakus. Anot ekspertų, pagal plaukų mėginį atlikus tyrimą, D.Kedžio organizme aptiktos net 9 įvairių psichotropinių vaistų rūšys. Daugelis nustatytų preparatų gaunami tik pagal gydytojų receptus ir priskiriami ilgalaikio veikimo psichoterapiniams, nerimą slopinantiems, raminamiesiems preparatams, kurie sukelia nemažą priklausomybės riziką. D. Kedžio artimieji mano, jog vaistai jam buvo girdomi prievarta.
Mūsų prokurorai buvo kreipęsi ir į Danijos bei Šveicarijos ekspertus, tačiau šie teikė tik konsultacijas elektroniniais laiškais. Lietuvius konsultavę ekspertai teigė pastebėję skendimo požymių. Kitame susirašinėjimo dokumente nurodoma, kad mirties priežastimi taip pat galėjo būti intoksikacija arba hipotermija. Beje, nuskandinimo versiją kėlė ir N. Venckienė.
Kaip žinia, buvo atsiradęs liudytojas – vietinis žvejys, Šlienavos gyventojas, matęs, kaip trys vyrai tamsiu automobiliu atvažiavo prie marių, iš automobilio išėmė kažką panašaus į žmogaus kūną, nunešė jį tolėliau ir numetę paliko. Vėliau toje vietoje buvo rastas D. Kedžio kūnas.
Tiesa, po kurio laiko tas žvejys savo liudijimų atsisakė ir buvo uždarytas į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę. Policijos duomenimis, jis į ją atėjo ir pasiprašė paguldomas pats, esą sergąs psichine liga ir dėl jos gydomas ne pirmą kartą. Tuo tarpu žvejo artimieji teigė, jog sveikata jis niekada nesiskundė, o patekęs į Žiegždrius, prašėsi iš ten kuo skubiau išleidžiamas.
Paslaptinga būrėja
Atsakymų, kas nutiko D. Kedžiui, jo artimieji ieškojo ir netoli Šlienavos esančiose buvusių kareivinių patalpose. Vietą, kurioje esą galėjęs būti kalinamas D. Kedys, jo artimiesiems nurodė kažkokia paslaptinga moteris iš Vilniaus, prisistačiusi būrėja. Prieš keletą dienų tame apleistame pastate D. Kedžio šeimos nariai rado peilio dėklą, panašų į tokį, kokį turėjo D. Kedys. Šis radinys bus perduotas ekspertams, tiriantiems jau anksčiau iš ten paimtus daiktus bei kraujo pėdsakus.
Tačiau artimieji bijo, kad ta būrėja ar advokatė, palikusi jiems laišką apie Šlienavą, gali būti ir prokurorų ar specialiųjų tarnybų pasiųsta, kad dar labiau suklaidintų tyrimą atliekančius gimines ir žurnalistus. Esą galbūt bandoma nukreipti dėmesį, kad nebūtų surasta tikroji D. Kedžio kankinimo vieta.
„Nežinau, ar dar yra tikinčių, kad Drąsius tikrai paspringo ir mirė pats. Tai daugiau negu juokinga. Ir užsienio, ir nepriklausomų ekspertų išvados liudija, jog mirties priežastis – smurtinė“, – tikino A. Skučienė. Jos manymu, prie sūnėno mirties greičiausiai prisidėjęs ne vienas pareigūnas.
Palaikymo komanda dar gyva
Tuo tarpu prie Kedžių ir Venckų namų Garliavoje vis dar stovi keletas palapinių, o prie kiemo suręstoje pašiūrėje pasikeisdami nuolat budi 10 žmonių.
„Budėsim iki pat pergalės“, – ryžtingai sako jau kelintą mėnesį dienas prie Venckų tvoros leidžiantis garliaviškis. Pergale vyras vadina tą dieną, kai mažoji Kedytė visam laikui bus atiduota Venckams, o teismas nustatys tikruosius D. Kedžio žudikus. Dar vienas D. Kedžio šeimos palaikytojas, atvykęs iš Vilniaus, taip pat tikina norintis sužinoti tiesą.
„Vyksta labai keisti dalykai. Naktį pro Venckų namus lėtai pravažiuoja motociklas be šviesų. Kartą apie trečią valandą ryto iš už kampo kažkas mėgino mus nufotografuoti. Pamatę blykstę, greitai į tą pusę nukreipėme prožektorių ir „fotografas“ greitai dingo. O prieš keletą dienų kaip pasiutęs ėmė draskytis Venckų kaimynų šuo, kuris naktį niekada nelodavo. Jaučiame, kad esame stebimi, tikrinamas mūsų budrumas“, – sakė atkakliausieji mažosios Kedytės „sargai“, besiruošiantys rytojaus mitingui Kaune, Vienybės aikštėje, skirtam D. Kedžio gimtadieniui paminėti.
Mitinge dalyvauti žada ir kauniečiai mokytojai, marių pakrantėje savo iniciatyva pastatę besimeldžiančios moters skulptūrą, kuri buvo sukurta kaip tik D. Kedžio gimtadieniui. Tiesa, marių pakrantėje greitu metu atsiras dar viena – balto angelo – skulptūra, kurią gamina menininkas iš Panevėžio.
Į mitingą iš Vilniaus žada atvykti ir aktyviausias D. Kedžio palaikymo komandos dalyvis – Marius Kuprevičius. Pastaruoju metu jis vėl turi nemalonumų su teisėsauga. Nubaustas bauda už viešosios tvarkos pažeidimą, dabar M. Kuprevičius kaltinamas grasinęs vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei. Įtariama, kad tai jis tinklalapyje „Facebook“ parašė: „Atvirai pareiškiu – jeigu padėsi [dukterį] grąžinti Stankūnaitei, tai prapulsi... Nežinau, ką prieš tave turi VSD, o gal tik naudojasi tavo sužeista psichika, bet tu esi baisiau už Čikatilą, kuris sąmoningai žudė žmones. Už Lietuvos vaikų ašaras aš tave asmeniškai bausiu“. Kai E. Žiobienė pasiskundė pareigūnams sulaukusi grasinimų, šie atliko M. Kuprevičiaus namuose kratą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo valstybės tarnautojui. D. Kedžio gynėjui vėl gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Tuo tarpu kitam D. Kedžio palaikytojui ir geram draugui Albertui Žiliui pagaliau panaikinti kaltinimai dėl grasinimo nužudyti dabar jau negyvą Andrių Ūsą. Balandžio mėnesį A. Žilius viešai pareiškė, kad įtariamą mažametės tvirkinimu, vėliau paslaptingai žuvusį A. Ūsą „reikia gyvą pakasti“, o sunerimęs dėl grasinimų A. Ūsas tąkart kreipėsi į teisėsaugą. Tuo metu A. Žilius buvo ką tik išleistas iš Kauno areštinės.
„Su A. Žiliumi ryšių nepalaikome, jis buvo Drąsiaus draugas. Apie M. Kuprevičių taip pat žinau nedaug – neseniai buvome susitikę Vilniuje. Tačiau su kitais nuolatiniais mitingų ir protesto akcijų dalyviais bendraujame nuolat. Žinojimas, kad daug žmonių kaip ir mes trokšta sužinoti tiesą, įkvepia nenuleisti rankų“, – sakė A. Skučienė.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
