Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gegužės mėnesio duomenimis, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 18 skendusiųjų ir ištraukė 49 nuskendusius žmones.
Iš viso per 2024 metus nuskendo 120 žmonių, iš jų 5 vaikai. Ugniagesiai išgelbėjo 31 žmogų, iš jų 3 vaikus. 2024 m. vasarą nuskendo 46 žmonės, iš jų 2 vaikai. Ugniagesiai išgelbėjo 10 žmonių, iš jų 2 vaikus.
Per penkerius metus (2020-2024 m.) ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 566 nuskendusius žmones (iš jų vasaros metu nuskendo 242 gyventojai).
„Kiekvienais metais matome, kad žūčių vandenyje yra tikrai nemažai ir tai kelia didelį nerimą. Prasidėjus vasaros sezonui, noriu paraginti gyventojus būti budrius ir laikytis saugaus elgesio vandenyje taisyklių. Noriu padėkoti ugniagesiams, kurie yra pasirengę greitai reaguoti įvykus nelaimei vandenyje.
Vidaus reikalų ministerija pradėjo rengti bendrą strategiją, kurioje numatyta nulis žūčių vandenyje. Mūsų siekis – kad į šią veiklą įsijungtų ir savivalda, ir švietimo įstaigos, ir valstybinė priešgaisrinė tarnyba“, – spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministras V. Kondratovič.
Gelbėtojo patarimai, ką reikia žinoti prieš einant maudytis
Palangos gelbėjimo stoties viršininkas Jonas Pirožnikas nurodo, kad dažniausiai žmonės skęsta jūroje dėl bangavimo, srovių arba nemokėjimo plaukti.
„Tie, kurie moka plaukti – plaukia, pagauna srovę ir pradeda priešintis tai srovei, praranda visas jėgas ir skęsta. Kada eina srovė, žmogus turi pasiduoti pagal srovę, nesipriešinti, laikytis ant vandens paviršiaus. Srovė nėra didelė, ilgainiui ji nueina į dugną ir žmogus pasileidžia, grįžta į krantą“, – sako J. Pirožnikas.
Taip pat jis nurodo bangų bei povandeninių duobių pavojus ir atskleidžia, ką daryti, jeigu patekote į duobę.
„Kai yra iškelta geltona vėliava – maudytis pavojinga. Jeigu žmogus nueina šokinėti per bangas, jūroje vis tiek eina srovė ir jį neša. Kiekvieną kartą jis pašoka, jį neša į vieną arba į kitą pusę. Per valandą žmogų nuneša nuo 5 iki 10 metrų į šoną. Jis jau tada nesiorientuoja krante, o žmonės pilni emocijų gali sutrikti, papulti į duobę.
Duobės būna 2-4 metrų skersmens, bet nebūna labai gilios, gali būti tik apie 50-60 cm gilesnė, bet jeigu žmogus į ją papuola, jis gauna pirmą gurkšnį ir prasideda skendimas, panika. Tada mes rekomenduojame žmonėms išpūsti vandenį, sustabdyti kvėpavimą ir bandyti pranerti, praeiti, praplaukti tą duobę ir vėl išlįsti toliau“, – dalijasi gelbėtojas.
Skaudžios gelbėtojų patirtys: nuo kvailysčių iki tragiškų žūčių
Palangos gelbėtojų stoties vadovas sako, kad per savo ilgametę praktiką yra matęs visko – nuo romantiškų dramų iki skaudžių nelaimių, pasibaigusių mirtimi.
„Buvo istorija, kai skambina mums mergina, susipykusi su vaikinu, ir sako: draugas nuėjo skandintis, mes čia susipykome. Čia meilės romanai, nesuprasi, ar jisai norėjo skandintis, ar norėjo draugę pagąsdinti, kad ji stipriau mylėtų, bet mes esame ne vieną tokį ištraukę iš vandens“, – prisimena jis.
Nors vyras sako, kad mažai kas jį dar nustebina, viena tragiška istorija jam iki šiol įsirėžusi į atmintį.
„Buvo tokia situacija, kad patruliuodamas su vandens motociklu prie Palangos tilto, matau, kad vaiką (12-os metų) neša į jūrą. Pagavo bangą, jis jau panirdavo, aš nušokau nuo motociklo, ištraukiau tą vaiką, atidaviau mamai į rankas. Grįždamas atgal iki gelbėjimo stoties, vėl pranešimas, kad prie tilto vėl skęsta vaikas. Atvažiuoju, ta pati mama, sakau: „Kas nutiko? Kodėl taip yra?“ Ji sako: „Jis verkia, rėkia, panikuoja, bet viskas tvarkoje“.
Paskui po trijų valandų radome tą vaiką netoli gelbėjimo stoties, išmetė jūra negyvą. Ir kas gali dar nustebinti? Aš atidaviau motinai vaiką į rankas, paaiškinau, kad daugiau nedarykite taip, neikite. Bet kaip jis ten atsidūrė, ji pati nesupranta“, – dalijasi gelbėtojas.
Ko griežtai negalima daryti paplūdimyje?
J. Pirožnikas atkreipia dėmesį į dalykus, kurių griežtai negalima daryti būnant paplūdimyje. Pavyzdžiui, pasak jo, pliaže negalima kasti duobių.
„Iškasa duobes vaikai, o tada žmogus eidamas susižaloja, buvo tokių atvejų, kad du žmonės sulaužė koją, tiesiog į duobę įlindo. Būna, kad gelbėtojai važiuoja reaguodami į skendimus, į nelaimes ir jiems išmuša ratą. Visko būna, taisyklės to neleidžia, bet žmonės pamiršta, palieka. Tai mes dabar stebime tuos, kurie kasa duobes, prieiname ir gražiai pasakome, kad iškasdami duobę jūs turite ją būtinai užkasti išeidami iš paplūdimio“, – sako jis.
Taip pat gelbėtojas nurodo, kad griežtai negalima būti paplūdimyje apsvaigusiam nuo alkoholio ar kokių kitų medžiagų. Pasak jo, jeigu neblaivus žmogus eina maudytis ir pradeda skęsti, jis nepaprašys pagalbos ir neatkreips į save dėmesio, o „kaip kirvis nueis į dugną ir nuskęs“.
„Jeigu žmonės vartoja alkoholį, arba mes pamatome, kad yra apsvaigę nuo alkoholio, mes juos paprašome palikti paplūdimį. Todėl, kad paplūdimys yra vieša vieta ir maudytis griežtai draudžiama kai žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio ar nuo narkotinių medžiagų. Jeigu jie neišeina, mes tada kviečiame policijos pareigūnus“, – teigia specialistas.
J. Pirožnikas atkreipia poilsiautojų dėmesį, kad gelbėtojai pliažuose yra iki 20 valandos vakaro, tačiau bet kuriuo paros metu, 24 valandas per parą budi ir yra pasiekiami trumpuoju telefonu 159, kuris veikia Palangos ir Šventosios paplūdimiuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
