Pateikti kandidatai į Konstitucinį Teismą: klausė apie privalomus skiepus, partnerystę ir Rusiją

Ketvirtadienį Seimui pateiktos trys kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Nors procedūra nukeltą, šį kartą Darbo partijos iniciatyva, klausimas įtrauktas į posėdžio darbotvarkę. Nauji KT teisėjai nepaskiriami jau beveik metus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė Seimui iš naujo svarstyti teikia advokatės Giedrės Lastauskienės ir LAT teisėjo Algio Norkūno kandidatūras. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen į KT siūlo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą Andrių Kabišaitį. Dviejų iš jų kandidatūros pernai balandį Seime jau buvo atmestos. Šios kadencijos parlamentarai dėl jų planuoja balsuoti po savaitės.

Klausė apie Rusiją ir skiepus

Teikdama A. Kabišaičio kandidatūrą, V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad kandidatas – žinomas, ilgametę praktinio teisinio darbo patirtį turintis teisininkas, žinantis teisės normas, gebantis jas analizuoti ir taikyti. Seimo pirmininkė išskyrė ir A. Kabišaičio akademinę patirtį, ilgametį darbą Seimo kanceliarijos Teisės departamente.

„Savo santykį su Konstitucija apibrėžčiau kaip ilgalaikį ir man asmeniškai labai svarbų. Pats žodis „Konstitucija“ man pirmiausiai asocijuojasi su žodžiais „teisingumas“ ir „teisių gynimas“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Kabišaitis.

Jo nuomone, didžiausią grėsmę Konstitucijai kelia jos nežinojimas, o visuomenė, kuri nežino Konstitucijos ir jos doktrinos, negali apginti savo teisių. A. Kabišaitis teigė, kad, jei būtų paskirtas KT teisėju, savo patirtį panaudotų tobulindamas KT darbą, konstitucinio teisingumo vykdymui, teisinės valstybės kūrimui ir vystymui.

„Neturiu jokios abejonės dėl jo kompetencijų, tikiu, kad A. Kabišaitis yra politiškai neutralus, nors nesu tikras, kad tai privalumas“, – kalbėjo konservatorius Mykolas Majauskas.

Visgi, kaip pastebėjo politikas, A. Kabišaičiui dirbant Teisės departamente, Seime priimtas ne vienas teisės aktas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, prieštaravo Konstitucijai.

REKLAMA

Pasak A. Kabišaičio, Konstitucija yra gyvoji teisė, kuri yra kuriama KT nagrinėjant bylas. Jo teigimu, nėra nei vienos bylos, kuri išaiškintų visą Konstituciją.

„Kol bus pareiškimai, kol bus bylos, tikėtina, kad prieštaravimų Konstitucijai bus. Bet į tai reikėtų žiūrėti kaip į natūralų procesą, nes tai užtikrina gyvybę Konstitucijos“, – įsitikinęs A. Kabišaitis.

Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius priminė KT pareiškimus, kuriais smerkiamas Rusijos KT. Politikas klausė, ar A. Kabišaitis palaiko tokius KT pareiškimus, ar palaikytų tarptautines sankcijas Rusijos teisėjams.

Kandidatas teigė pritariantis, kad sankcijos Rusijos teisėjams būtų, nes tai pažeidimai ne tik Lietuvos atžvilgiu, bet ir visu tarptautiniu mastu.

Kita Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė klausė, ką A. Kabišaitis mano apie privalomą vaikų skiepijimą. Teisininkas teigė, kad užsienyje nagrinėjant panašias bylas susidarė praktika, kad pacientas turi teisę pasirinkti, nori jis ar nenori skiepytis.

Visgi, anot A. Kabišaičio, absoliučios teisės nėra, tad gali susidaryti situacija, kur privalomas vakcinavimas yra vienintelė išeitis.

„Sprendimas turi būti priimtas atsižvelgiant būtent į protingumą“, – sakė A. Kabišaitis.

Ieškos nacionalinio tapatumo, pritaria partnerystei

Pristatydama G. Lastauskienės kandidatūrą prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė sakė, kad kandidatė yra aukščiausios kvalifikacijos teisininkė, akademinėje bendruomenėje gerbiama ir pripažinta teisėtyrininkė, teoretikė.

„Prezidento nuomone, G.Lastauskienės profesionalumas, sukaupta solidi mokslinio, pedagoginio ir praktinio teisinio darbo patirtis neabejotinai prisidėtų prie sėkmingo darbo KT“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo J. Šovienė.

G. Lastauskienė teigė, kad vienu pagrindinių iššūkių, su kuriuo ateityje gali susidurti KT, yra nacionalinio tapatumo klausimo nagrinėjimas, ką realiai, o ne deklaratyviai, reiškia tautos suvereniteto kategorija sąveikoje su Lietuvos buvimu ES dalimi, Lietuvos įsipareigojimais tarptautinei bendruomenei.

REKLAMA

„Matome, kad tautinio tapatumo paieškos vyksta visose ES, kai kuriose iš jų itin skausmingai ir netgi dramatiškai. Toks procesas gali prasidėti ir Lietuvoje. Lietuva nebus išimtis“, – kalbėjo G. Lastauskienė.

Konservatorius Jurgis Razma klausė, kokie kandidatės ryšiai su „Vilniaus prekyba“ ir jos akcininkais. Politikas teigė, kad viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad G. Lastauskienė yra gynusi šių verslininkų interesus, o jos vyras buvo įdarbintas „Leo LT“ struktūrose.

G. Lastauskienė teigė, kad jai „Vilniaus prekybos“ bylose nėra tekę darbuotis. Kalbėdama apie galimą jos dalyvavimą civilinėje byloje, susijusioje su „Vilniaus prekybos akcininkais, G. Lastauskienė pažymėjo, kad buvo „tam tikras, fragmentiškas atstovimas“. Kandidatė taip pat patikino, kad jos vyras nebuvo įdarbintas „Leo LT“.

Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos paklausa apie tai, kokiomis žmogaus teisių vertybėmis besivadovaudama kandidatuoja, G. Lastauskienė pažymėjo, kad kaip asmuo, yra tradicinės santuokos šalininkė.

„Bet kaip žmogus ir kaip teisininkė, laikau nenormalia situacija, kad 20 metų nėra išsprendžiamas toks paprasčiausias klausimas kaip partnerystės santykių sureguliavimas.

<...> Joks asmuo negali būti diskriminuojamas jokiais pagrindais, kurių pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Tiesą sakant, išspręsti šitą klausimą, kad žmogui būtų užtikrinamas orus gyvenimas, nepriklausomai nuo to, kokia yra jo lytis ir visokie kitokie pagrindai, tai yra būtina“, – teigė G. Lastauskienė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė, antrą kartą teigdama A. Norkūno kandidatūrą, teigė tai daranti ne dėl savo ambicijos, bet dėl to, kad ir kaip žmogus, ir kaip profesionalas yra nusipelnęs būti įvertintu.

Pasak S. Rudėnaitės, jau tapo tradicija, kad KT visuomet dirba buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas.

„Mano požiūriu, ypač svarbu, kad Konstituciniame Teisme šalia teoretikų, šalia konstitucinės teisės žinovų, šalia grynųjų teisės žinovų dirbtų žmonės, kurie turėtų patirties ir supratimą ordinarinės teisės srityje. <...> Mano giliu įsitikinimu, būtent pratiktų indėlis ir užtikriną ryšį tarp konstitucinės doktrinos ir gyvenimo realybės, kuriai ji yra skirta“, – teigė ji.

REKLAMA

Trijų KT teisėjų skyrimo procedūra iš pradžių buvo numatyta gruodžio pabaigoje, bet išbraukta iš darbotvarkės dėl per didelio darbų krūvio. Vėliau ji įrašyta į antradienio, sausio 5-osios, darbotvarkę, bet vėl išbraukta.

Klausimą išimti pasiūliusi Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad tai daroma norint šią savaitę baigti gyvus parlamento posėdžius, nes parlamente vis nustatoma COVID-19 atvejų. Seimo valdybos sprendimu kitą antradienį sušauktas jau nuotolinis plenarinis posėdis.

Pagal Seimo statutą, dėl KT teisėjų skyrimo turi būti rengiamas slaptas balsavimas, o slapti balsavimai gali vykti tik gyvai.

Trijų naujų KT teisėjų Seimas nepaskiria jau beveik metus. Pernai balandį atmesti visi trys teikti kandidatai. Tuomet kaip pagrindinis priekaištas jiems minėta, jog tai nėra konstitucinės teisės specialistai. Gruodį Seimui iš naujo pateikti du tie patys kandidatai ir vienas naujas.

Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis metų pradžioje teikė buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūrą. Po žlugusio balsavimo dėl KT teisėjų V. Pranckietis registravo nutarimą dėl kitos kandidatūros – A. Kabišaičio, bet ji parlamentarams taip ir nebuvo pateikta.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai. KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.


Rašyti komentarą...
P
PP
2021-01-07 16:30:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Konstitucinio teismo teisėjų skyrimas svarstomas, nagrinėjamas kaip jis žino supranta LR Konstituciją ,o kai eilinis pilietis referendumu priiminėjo ir balsavo už 1992m konstituciją nieko nebuvo aiškinta.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų