Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis ir „Aurum 1006 km“ lenktynių organizatorius Darius Jonušis.
Kaip, jūsų akimis, šiandien elgiasi pėstieji?
D. Jonušis Reikia suprasti: vairuotojas, pėstysis, dviratininkas – mes visi esame kažkokios tai sistemos dalis. Pagarbos vienas kitam, atsargumo, su kažkokiomis taisyklėmis, bet taip gali nutikti, kad T formos sankryžoje atvažiavęs automobilis nesugebės pasukti, o tu ant šaligatvio būsi pėstysis, ir bus skaudi nelaimė.
Ar tai įmanoma? Įmanoma, dėl to ir pėstieji turi saugotis. Aš čia jau pasakiau galbūt kraštutinį atvejį, bet aš tikrai šokiruotas, kaip dabar pėstieji elgiasi gatvėje ir mes pakankamai apie tai nekalbame. Mielieji, nesvarbu, kad jūs teisūs, ar jums nuo to geriau?
Dar kitas atvejis būna taip pat: vairuotojai būna išties pikti, kai pamato automobilius su vadinamosiomis sniego kepurėmis ir nenusivalo automobilio. Ar būna jums, na, kai važiuojate ir kažkas tai išties kelia pyktį, ir ką matote?
Kadangi aš visą gyvenimą lenktynėse, kadangi aš turiu savo supratimą apie eismą, apie vairavimą, apie avarijos galimą prevenciją, apie grėsmę galų gale, aš dėl nieko nepykstu, aš priimu, kad yra ir žmonės. Jeigu žmogus atvažiavo per raudoną, aš garso signalo neduodu, nes mano dėmesys turi būti sufokusuotas į tai, kaip aš išvengsiu.
Kiekvienas mano papildomas judesys, pyktis, agresija, signalas atima iš manęs resursą valdyti automobilį ir būti fokuse, ką aš noriu padaryti. Tu turi suprasti, kaip ir pėstysis, kaip ir vairuotojas: žmonės daro klaidas, ir čia neišvengiamybė. Kas užsižiopsojo, kas buvo blogos nuotaikos, kas nepamatė.
Ar gali padaryti žmogus klaidą? Gali. Tai tavo klausimas dabar: ar tu pyksi ir pateksti į nelaimę, ar tu dirbsi, koncentruosiesi ir saugosi save?
Dabar vyksta geomagnetinis aktyvumas, kuris žmones daro dirglesnius ir agresyvesnius. Ar pastarosiomis dienomis pats matote, kaip tai atsispindi eismo kultūroje ir vairuotojų elgsenoje?
A. Bukantis: Be abejo, veikia, ir patys orai veikia, nuotaika veikia, budrumą veikia. Be abejo, ir geomagnetinis aktyvumas nuolat svyruoja, kadangi dabar 2025-ieji jau buvo, galima sakyti, Saulės aktyvumo maksimumo metai – jau dabar pradėjo mažėti nuo rudens Saulės aktyvumas.
Tai tokių magnetinių audrų bus rečiau, jos bus silpnesnės, bet dar pasitaikys kokius du, tris metus. Žmonės, kurie jau yra nusistatę, jog yra jautrūs magnetinių audrų poveikiui, tai jie irgi pasidomi prognozėmis ir galbūt kažkokius sprendimus priima.
Nežinau, kokius gali priimti vairuotojas sprendimus, jis galbūt gali lėčiau važiuoti, tikriausiai, ir tų problemų bus mažiau, bet tai dirgina žmones, jų emocinę būklę, jų psichiką dirgina šitie faktoriai. Savaime, aišku, tai atsiliepia ir eismo saugumui ir dar pridėkime visus pavojingus reiškinius: lijundra, plikledis, intensyvus sniegas.
Šią savaitę gali būti slidu, bet vairuotojai turi jau prie to priprasti, su tuo susitaikyti. Ar galėtumėte iš praktikos pasakyti pavyzdžius vairuotojams, ko nedaryti, kai kelias yra slidus?
D. Jonušis: Greitis – čia yra kertinė esmė, o tada padangos: jų kokybė, jų protektoriaus gylis, jų senumas. Ar tikrai pritaikytos jos: ar žieminės, ar ten M+S, o toliau jau tada smulkmenos: vairo pasukimas, stabdymas ir visa kita...
Aš norėčiau labai didelį šauktuką uždegti pėstiesiems. Pėstieji taip pas mus istoriškai susiklostė per paskutinį turbūt dešimt metų, jie yra nemirtingi. Jiems žinios, bendra informacija pasakė, jie tiki, kad ir tai yra tiesa pagal taisykles, kad jeigu aš einu per pėsčiųjų perėją, aš nekaltas. Taip, jeigu mane numušė per pėsčiųjų perėją, automobilis bet koks turi sustoti.
Mieli pėstieji, mano esminis klausimas: jeigu tau sulaužys kojas geriausiu atveju arba tu žūsi pėsčiųjų perėjoje ir bus parašyta, kad tu buvai teisus, ar tau nuo to geriau?
Žmonės daro klaidas, taip, ir vairuotojas gali padaryti klaidą. Galbūt kažkokia situacija, gal, kadangi yra pašalę langai, kadangi galbūt ten susidaro ir rasa ant lango, priklausomai nuo to, ar ten šalta, ar šiltėja dabar, ar šaltėja. Kartais apsnigę šoniniai langai ir galbūt kažkuris ten nenusivalė, nors turėjo nusivalyti tuos langus prieš pajudėdamas, kad jis turėtų didelį matomumą, o gal šiaip užsižiopsojo.
Kada pėstysis tiesiog užsimaukšlinęs kapišoną, eina pasiėmęs telefoną ir eina į pėsčiųjų perėją nei atsisukdamas, nei galvodamas – jis žino, kad jis eina per pėsčiųjų perėją ir jeigu, pavyzdžiui, tuo metu yra plikšala arba pliurzė, nes dažnu atveju pliurzė yra dar slidesnė negu plikšala, todėl, kad per plikšalą dar žieminė padanga turi sukibimą.
Kada yra ta pliurzė, pas mus jos labai daug, nes pas mus gatvės barstomos druskomis – ne taip kaip kokioje Skandinavijoje, kad granito skaldelė, kurią paskui galima susišluoti pavasarį ir neteršti visų vamzdynų ir gamtos druskomis ir nevaikščioti baltais batais – pas mus pilna druskos.
Taip, druska visada padaro tą pliurzę iš to sniego, ledo, ir labai daugelis padangų vis tiek užsikiša. Protektorius padangos užsiklijuoja ir tada gaunasi, kad nei sustoti, nei pasukti. Aišku, čia vėl galime grįžti prie vairuotojo greičio – kuo mažesnis, tuo viską lengviau padaryti, bet pėstiesiems reikia suvokti, kad galbūt vairuotojas viską darys, bet jis nesugebės sustoti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
