Tačiau ministrė pripažįsta, kad Darbo inspekcija visko sužiūrėti negali ir kviečia lietuvius pačius padėti inspektoriams reaguoti ir pranešti apie žeminančias darbo sąlygas į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Užfiksavo, kaip Lietuvoje gyvena čia dirbantys užsieniečiai
Viename administracinio pastato kabinete – dešimtys susigrūdusių autobusų vairuotojų filipiniečių. Ten sutemptos 6 dviaukštės lovos, visur mėtosi įvairūs daiktai. Vaizdus prieš mėnesį užfiksavo Profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas.
„Mes nesitikėjome įėję pamatyti tiek… ir oro prasme, ir kvapo prasme. 28 lagaminai plius dar kažkokie daiktai, išdžiauti rūbai ant lubų ir taip toliau. Kartais buvo tokios situacijos, kad jie turėjo po du vyrus vienoje lovoje atsigulti“, – pasakojo Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas.
Profsąjungos pirmininkas su policija ten atėjo visai kitu reikalu – trims filipiniečiams padėjo pasiimti lagaminus ir susigrąžinti darbdavių vis dar neatiduotus asmens dokumentus.
„Personalas yra antrame aukšte, o darbuotojai gyvena pirmame aukšte. Tai jie niekaip negalėjo susisiekti, suprantate… 21 amžius, bet Lietuvoje vergovė, pasirodo, klesti“, – kalbėjo A. Cuzanauskas.
Užsieniečiai nuolat gąsdinami?
Atvykome prie bendrovės pastato. Ant pirmo aukšto palangių vis dar matomi darbuotojų virduliai, nagų karpytuvas ir eurų monetos, nors lovų gal ir mažiau, kambarys tvarkingesnis.
TV3 žurnalistas bandė paklausti pačių filipiniečių, ar juos tenkina gyvenimo ir darbo sąlygos. Patalpoje buvo keli vyrai – kažką stebėjo ir juokavo, tačiau išgirdę klausimą pabėgo.
„Tos pačios aukos yra nuolat gąsdinamos. Jie sako: nepatinka – išvažiuok“, – sakė A. Cuzanauskas.
„Priešingai – darbuotojus raginame kalbėti apie kylančias problemas ir kreiptis į įmonę“, – tikino „Ollex“.
„Ollex“ pažeidimų nemato
Bendrovė savo atsakyme raštu teigia, kad filipiniečiai dirba vienodomis su lietuviais sąlygomis, o būstą gali išsinuomoti.
„Administracinės patalpos nėra skirtos nuolatiniam darbuotojų apgyvendinimui. Darbuotojams iš užsienio nėra nustatyta prievolė gyventi įmonės patalpose, jie, kaip ir lietuviai vairuotojai, gali nuomotis būstą“, – aiškino „Ollex“.
Dabar įmonė teisinasi, kad neatidžiai pasirinko įdarbinimo agentūrą, atvežusią filipiniečius, o ir šiaip su jais per mažai kalbėjo.
„Man gėda už tokius atvejus ir už tokius pavyzdžius“, – minėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Bet ministrei, atrodo, teks raudonuoti iš gėdos toliau.
„Ar tai yra vienos įmonės problema? – Tikrai ne vienos, čia yra klasika“, – sakė „Solidarumo“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis.
„Solidarumo“ profesinė sąjunga stebisi – kai kurios įmonės gudrauja ir užsieniečius apgyvendina nuomojamuose namuose, bet tada nuo jų atlyginimo nuskaičiuoja pinigus.
„Iš tų darbo vagonėlių darbo vietoje, autobusų parke juos perkėlė į išnuomotą namą. Žiūrėkite, apgyvendino dviejų aukštų name – 350 kvadratų, 60 žmonių, vienas sanitarinis mazgas, viena virtuvė. Dar iš jų išskaičiuoja 600 eurų. O Darbo inspekcijos kai paklausiame, kaip dabar situacija, sako: viskas gerai...“ – piktinosi R. Garuolis.
Lietuvoje įdarbino 50 tūkst. užsieniečių
Dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių Lietuvoje šiuo metu daugiau nei 170 tūkstančių. O šiemet iki rugpjūčio šalyje buvo įdarbinta 50 tūkstančių naujų darbuotojų užsieniečių. Bet visų jų sužiūrėti valstybė negali.
„Kontrolės mechanizmai yra pakankamai silpni tokiam dideliam srautui naujų darbuotojų. Jeigu Lietuvoje – 170 tik dirba darbo inspektorių, jie tiesiog nespėja“, – pridūrė R. Garuolis.
„Kiekvieną dieną tūkstančių įmonių mes nepatikrinsime. Galėtų būti kolega darbe, galėtų būti kaimynas, kuris mato tuos pačius darbuotojus, draugas, pažįstamas, bet kas, bet tie pranešimai yra svarbūs, kad reaguoti ir užkardyti“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Socialinis dempingas atviras, kai lietuviai keičiami užsieniečiais. Ir, aišku, tiems užsieniečiams sako: nebendraukite su vietiniais, čia rasistai, nacionalistai, ksenofobai, jums tik blogo nori“, – aiškino R. Garuolis.
Vis dėlto kol kas daugiau nei pusę dirbančių užsieniečių sudaro 100 tūkstančių ukrainiečių ir baltarusių. Filipiniečiai šiais metais yra viena sparčiausiai auganti grupė tarp dirbančių užsieniečių – jų dirba beveik 5 tūkstančiai. Kol kas tai 8 gausiausia tautybė.
Beje, neseniai Lietuva ir Filipinai sutarė keistis informacija dėl darbuotojų, o socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi tokius susitarimus pasirašyti ir su kitomis valstybėmis.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
O pasirodo, gerovės valstybę kuria vergų prekyba. Tai kaip čia taip yra?
Kažin ką darysit, kai vergai ar jų palikuonys sukils ir pasiųs jus į vieną vietą, kaip visur būna?
