Visi dar prisimena laikus, kai Paluknio vidurinėje mokykloje mokėsi kelių tautybių vaikai: rusai, lenkai, lietuviai. Tik 1994 m. mokykla skilo į dvi: vieną lietuvių ir kitą – lenkų bei rusų. Šiandien besimokančių rusų kalba nebėra. Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vitalija Dovydėnienė pasakoja, kad kai mokykla skilo, lietuvių klasėse liko tik 60, o lenkų ir rusų buvo apie 200 mokinių. Pagal tai buvo padalytos ir mokyklos patalpos, ir turtas. Dabar „Medeinos“ mokykloje mokosi 169, o lenkų vidurinėje – 84 mokiniai. Akivaizdu, kad lietuvių mokyklai ėmė stigti patalpų. „Klasės mažutės, moksleiviai sėdi nosis įbedę į lentą, nors pagal reikalavimus reikia 2,6 m atstumo. Nėra technologijų, tikybos kabinetų, dailės studija įsikūrusi mokyklos koridoriuje. Atskiros darbo vietos neturi direktoriaus pavaduotojai ugdymui ir ūkiui, vyr. finansininkė, raštinės vedėja“, – vardijo pašnekovė.
Protingas sprendimas nepriimtas
„Medeinos“ vidurinės mokyklos direktorius Vytautas Gustas įsitikinęs, kad pavasarį Trakų savivaldybės priimtas sprendimas sujungti dvi viename pastate esančias mokyklas buvo visais atžvilgiais išmintingas. „Mūsų mokyklose mokinių nedaug, tad mokinio krepšeliui trūksta pinigų. Iš visų pusių girdime raginimus: taupykite. Buvome suplanavę, kaip dirbsime, ką pertvarkysime, tačiau prieš pat rugsėjo pirmąją ta pati taryba savo sprendimą pakeitė“, – prisimindamas visą vasarą tvyrojusias nežinomybės nuotaikas pasakojo direktorius.
Nors abiejų mokyklų pedagogai rado kompromisą, dėl susitarimo nebuvo tikri. Neprabėgus nė mėnesiui, Trakų rajono savivaldybės narys Eduardas Trusevičius savivaldybės sprendimą dėl mokyklų reorganizavimo apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas reikalavimą panaikinti sprendimą atmetė, tačiau per vasarą savivaldybės taryba nuomonę pakeitė pati. Ir vėl viskas liko kaip buvę. Paluknyje vėl dvi mokyklos...
Lėšų švaistymas
Ne vienam, išgirdusiam tokią žinią, kyla klausimas: kur Lietuvoje yra dar vienas kaimas, kuriame būtų dvi vidurinės mokyklos? Ir be ofi cialaus atsakymo aišku – valstybė be tikslo eikvoja lėšas. Trakų rajono
savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Vytas Rukšėnas sako, kad mokyklos buvo jungiamos
pagal įstatymus, daugiausia dėmesio skiriama mokinių mokslui ir ugdymui. Be to, pasak pašnekovo, nemažai pedagogų dėsto ir vienoje, ir kitoje mokykloje. „Karas ten nevyksta, tačiau dėl patalpų deramės.
Žadama keletą klasių perduoti lietuvių kalba besimokantiems vaikams. Šiemet lenkų mokykloje nesuformuota vienuolikta klasė, vaikų mažėja, gali būti, kad ateityje liks tik pagrindinė mokykla“, – prognozavo V.Rukšėnas.
Geras pavyzdys – Trakų rajono Rūdiškių gimnazija, kurioje yra ir besimokančių lenkų kalba klasių.
Nors toks modelis vargiai tiktų Palukniui, nes reikalavimai gimnazijai gana griežti. Viena vidurinė
mokykla, kurioje mokoma dviem kalbomis, būtų pats protingiausias sprendimas.
Vienuoliktokų daugėja
„Medeinos“ vidurinėje mokykloje – 27 vienuoliktokai. Penki mokiniai, 10 klasių baigę lenkų kalba, pradėjo mokytis lietuviškai, trys važinėja į Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinę mokyklą. Geografi - ją dėstanti vienuoliktokų auklėtoja Janina Perstiniavičienė neslepia, kad iki pat rugsėjo pradžios nežinojo, kiek turės auklėtinių. Vieni ruošėsi į Lentvarį, kiti išvažiavo mokytis profesijos. Vienuoliktokai Stanislavas Narkunas, Edgaras Siniavskis ir Leonidas Tyševičius neslepia, kad rugsėjo pradžioje pasijuto be vietos: iš vienos mokyklos išėjo, į kitą nenuėjo, o Lentvaryje neprigijo. Ne todėl, kad būtų buvę nelaukiami, tiesiog labai tolimas susisiekimas. Vaikinai pasakojo, kad ir mokslo pradžia „Medeinos“ vidurinėje nebuvo lengva. Ne todėl, kad lietuvių kalba. Buvo nemalonu susitikti buvusius mokytojus, vadinančius juos išdavikais. Leonidas prisipažino dvi savaites klausęs priekaištų, kodėl jis ne pamokose Lentvaryje, o Edgaras – gąsdinimų, kad neišlaikys egzaminų. Leonidas įsitikinęs, kad sunkumų nebus, nes tie patys mokytojai moka ir lenkų, ir lietuvių kalbą, tuos pačius dalykus dėsto ir lenkams, ir lietuviams. „Ko nesuprantame lietuviškai, paaiškina lenkiškai“, – Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos pedagogų geranoriškumu džiaugiasi moksleivis.
Pasikeitė vadovas
Kol rajono politikai sprendė palukniečių ateitį, iš lenkų mokyklos savo noru išėjo jos direktorius. Nuo lapkričio pradžios mokymo įstaigai vadovauja konkursą, kuriame buvo tik vienas kandidatas, laimėjusi direktorė Agnieška Sakovič. Direktorės nuomone, jungti mokyklų nėra prasmės, nes nieko nebūtų sutaupyta. „Lenkų ir lietuvių tradicijos kitokios, pirmiausia skiriasi ir švenčių dvasia, įsitikinimai, pilietinis ugdymas. Be to, mokinukai neturėtų galimybės laikyti egzaminų lenkų kalba ir įgyti vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba“, – rinko argumentus direktorė.
Direktorė džiaugėsi, kad lėšų remontui skiria Lenkijos Senatas, o jas administruoja organizacija „Wspolnota Polska“, remianti tautines mažumas užsienyje. Tačiau yra ir kita medalio pusė: kol Lietuva neskiria dalies pinigų, tol nepuola padėti ir lenkai. Beje, ir naujoji mokyklos direktorė, ir seniai čia dirbanti pavaduotoja Kristina Matulevič užsiminė, kad dirbtų daug ramiau, jei į mokyklų reikalus nesikištų politikai. „Buvo įvairiausių bandymų. Viena koalicija nusprendžia vienaip, kita kitaip, o mokytojams svarbu, kad būtų vaikų ir jie gautų gerą išsilavinimą“, – sakė K.Matulevič.
Politikų įtaka
„Medeinos“ vidurinėje mokykloje mokosi per 80 proc. mišrių šeimų vaikų. Vien lietuvių čia mažai, todėl visi stengiasi gyventi draugiškai. Vyksta bendros gyvenvietės šventės, bendruomenės susibūrimai. Direktoriaus pavaduotoja V.Dovydėnienė per 20 metų Paluknyje patyrė įvairiausių istorijų. „Nors visi mokomės tolerancijos, kartais buitiniai dalykai nustelbia esminius. Kartą ėjome su drauge gatve ir kalbėjomės lietuviškai. Iššoko žmogelis su lazda rankoje ir lenkiškai šaukia: „Kas jums leido lenkų kaime kalbėt lietuviškai? Kaip duosiu per nugarą...“ Po tokių žodžių labai skauda širdį“, – susigraudinusi pasakojo pedagogė. Tačiau kaip mat pasidžiaugė, kad šią istoriją išgirdęs Seimo narys Jaroslavas Narkevičius jos atsiprašė sakydamas: „Man gėda už mano tautiečius.“
Jis teigia norintis, kad bendruomenės nebūtų priešinamos, tačiau manąs, jog kažkas nori politiškai manipuliuoti gyventojais. Esą ne tik Paluknyje, bet ir visame Vilniaus krašte labai daug norinčių sukurti tautinę priešpriešą.
Rasa Liškauskaitė
