„Tie pokalbiai vyksta ir, aišku, jie nėra paprasti ir lengvi. Sugriauti diplomatinius santykius yra gerokai paprasčiau, nei juos atstatyti. Bet aš tikiu, jog po pirminių apsikeitimų pozicijomis dabar kamuolys yra Kinijos pusėje, jie galvoja, kaip atsakyti į mūsų pasiūlymą, ir, galų gale, klausimas bus išspręstas“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė ministras pirmininkas.
Jis nedetalizavo, kokį pasiūlymą Vilnius pateikė Pekinui, tačiau tvirtino, jog tai nėra susiję su Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimu.
„Mes tikrai to nesiūlom“, – kalbėjo premjeras.
Nebeliko nė vieno Kinijos diplomato
BNS pirmadienį paskelbė, kad nuo 2021 metų tebesitęsiant nesutarimams, Lietuvoje nuo gegužės vidurio nebeliko nė vieno Kinijos diplomato.
Pastaruoju metu Vilniuje dirbo vienas Kinijos diplomatas, tačiau kuriam laikui išvykęs iš šalies jis gegužės 18 dieną buvo nebeįleistas į Lietuvą.
BNS žiniomis, minimas diplomatas neturėjo galiojančios Lietuvos užsienio reikalų ministerijos akreditacijos, leidžiančios jam teisėtai dirbti diplomatu šalyje ir būti joje tol, kol šis dokumentas galioja. Jo turėtosios akreditacijos galiojimo laikas buvo pasibaigęs.
Diplomatinis pasas Šengeno erdvėje jam leido būti 90 iš pastarųjų 180 dienų, tačiau Kinijos atstovas buvo pažeidęs šią taisyklę.
Pasak G. Palucko, Kinijos diplomatams oficialiai akreditacijos pasibaigė galioti pernai rudenį.
„Akredituotų, pabrėžiu, akredituotų diplomatų Kinijos atstovybėje nėra jau nuo praėjusių metų vėlyvo rudens“, – sakė premjeras.
Kęstutis Budrys sako turintis „tiek optimizmo, tiek kantrybės“ dėl Kinijos
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako turintis „tiek optimizmo, tiek kantrybės“, kad su Kinija galop pavyks susitarti dėl diplomatinio atstovavimo atkūrimo.
Pasak jo, temos eskalavimas viešojoje erdvėje apsunkina derybas su Pekinu.
„Lietuvos interesas, kaip jis yra dabar apibrėžtas, kaip yra sutarta su ministru pirmininku, su prezidentu, jis nesikeičia. Mes norim turėti tą bazinį (atstovavimo – BNS) minimumą ir apie jį ir šnekamės“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė K. Budrys.
„Visa kita, tai, kas yra spekuliuojama viešojoje erdvėje, interpretuojama, kokie ten kur lūkesčiai dalinami, jie, dabar akivaizdu, kad nepadėjo ir šitoje situacijoje. Bet tiek optimizmo, tiek kantrybės aš tikrai turiu“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar iš dabartinės situacijos įmanoma pajudėti nekeičiant Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo, Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad tai yra du atskiri klausimai.
Pasak jo, Lietuva dvišaliuose santykiuose su Kinija „nori turėti absoliutų minimumą“ tam, kad būtų galima diskutuoti apie kitus dalykus.
„Tol, kol nėra minimumo, apie kitus dalykus net nėra kaip ir kalbėtis. Tai taip, kad, kaip ir sakiau, tai atskirose lentynose gulinčios temos visiškai“, – sakė ministras.
„Mūsų minimumas yra turėti diplomatinę atstovybę. Turėti ambasadą, veikiančią Kinijoje, Pekine, ir kad jie turėtų veikiančią ambasadą Vilniuje, aš tuo esu suinteresuotas“, – pridūrė jis.
K. Budrio teigimu, nepaisant problemų, diplomatiniai kanalai su Kinija yra bei išlieka. Pasak jo, taip pat vyksta diplomatinis apsikeitimas.
BNS rašė, kad pastaruoju metu Vilniuje dirbo vienas Kinijos diplomatas, tačiau kuriam laikui išvykęs iš šalies jis gegužės 18 dieną buvo nebeįleistas į Lietuvą.
BNS žiniomis, minimas diplomatas neturėjo galiojančios Lietuvos užsienio reikalų ministerijos akreditacijos, leidžiančios jam teisėtai dirbti diplomatu šalyje ir būti joje tol, kol šis dokumentas galioja. Jo turėtosios akreditacijos galiojimo laikas buvo pasibaigęs.
Diplomatinis pasas Šengeno erdvėje jam leido būti 90 iš pastarųjų 180 dienų, tačiau Kinijos atstovas buvo pažeidęs šią taisyklę.
Ginčas tarp Pekino ir Vilniaus įsiplieskė 2021 metų rudenį, kai Lietuva leido Taivanui sostinėje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Pekinas tame įžvelgė Lietuvos paramą Taivano mėginimams veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Tuomet Kinija vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervadino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadina ir Lietuvos atstovybę Pekine.
Remdamasi šiuo statuso pakeitimu Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, kurie siekia akredituotis kaip dirbantys „Laikinojo reikalų patikėtinio biure“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
