Toliau įstatymas bus svarstomos pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rugsėjo 14 d.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymu nustatytos moters pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir tvarka. Juo numatoma, kad pagalbinis apvaisinimas galės būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles; embrionų turės būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet negalės viršyti trijų.
Konservatyvaus įstatymo projekto šalininkai ir Katalikų bažnyčia prezidentės siūlomoms nuostatoms nepritaria – jie ragina garantuoti vaiko teisę žinoti savo tėvų vardus ir sako ginantys kūdikį motinos įsčiose.
Šalies vadovės veto pristačiusi jos patarėja Lina Antanavičienė pabrėžė, kad Seimo priimtas reguliavimas smarkiai pablogina nevaisingų porų situaciją. D.Grybauskaitė siūlo atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras neriboti embrionų skaičiaus, leisti lytinių ląstelių donorystę ir embriono diagnostiką prieš perkeliant jį į moters gimdą – Seimas priimdamas įstatymą tai uždraudė.
„Negirdint žmonių problemų, daugiau kaip 50 tūkst. porų poreikių, medikų ir akademikų argumentų, šiuo įstatymu pabloginta jau dabar taikoma nevaisingumo gydymo praktika ir pačių pažangiausių metodų prieinamumas mūsų žmonėms. Prezidentės vertinimu, įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas yra ydingas dėl šių priežasčių – pataisos pažeidžia Konstitucijos straipsnį, kuriame numatoma valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata ir užtikrinti geriausią medicininę pagalbą žmogui“, – sakė prezidentės poziciją pristačiusi L.Antanavičienė.
Ji pabrėžė, kad pagal tarptautinę praktiką nevaisingumas apibrėžiamas kaip liga, o Seimo pasirinktas jos gydymo variantas „neatitinka pažangios ir etiškos medicinos normų“. „Jis taip pat kelia riziką moters ir vaiko sveikatai. Beveik visose Europos šalyse yra neribojamas sukuriamų embrionų skaičius, išskyrus vienintelę Maltą, tokių ribojimų jau atsisakė ir Italija, nes įstatymas buvo pripažintas žalojančiu moters sveikatą, antikonstituciniu“, – sakė patarėja.
Kaip teigiama šalies vadovės dekrete, priimtas įstatymas užkerta kelią nevaisingoms poroms pasinaudoti medicinos mokslu pagrįstais nevaisingumo gydymo metodais ir apriboja galimybę apsaugoti būsimus vaikus nuo sunkią negalią sukeliančių genetinių ligų.
„Įstatymas taip pat atima galimybę sutuoktiniams (sugyventiniams) patiems rinktis gydymo metodą pagal jų moralinius ir etinius įsitikinimus. Įstatymu sukuriamas toks reguliavimas, kuris užkerta kelią susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas (pavyzdžiui, ne sutuoktinio ar partnerio lytinių ląstelių donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą)“, – pažymima Respublikos Prezidentės dekrete.
Tuo tarpu už Seimo priimtą įstatymo variantą kalbėjęs „tvarkietis“ Petras Gražulis ragino įsiklausyti į Bažnyčios poziciją. „Dirbtinis apvaisinimas nėra gydymas, dirbtinai apvaisinus moterį ji netaps po to vaisinga. Ar galima nužudyti dešimt, kad vienas būtų gyvas? Aš manau, tai yra amoralu. Bažnyčia renkasi ir pataria mums rinktis atsakingą kelią. Juk ne Bažnyčia, o mokslas įrodė, kad embrionas yra gyvybė, ir bet kurioje stadijoje mes turime ginti gyvybę“, – kalbėjo P.Gražulis.
Seimas birželį priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą apsisprendė, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai sako ginantys žmogaus gyvybę nuo jo pradėjimo momento ir norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudoti embrionai būtų naikinami
Prezidentė teigia, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai. Pagal D.Grybauskaitės projektą, galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galėtų būti šaldomi – laikomi lytinių ląstelių banke.
Prezidentė taip pat kritikuoja draudimą neleisti atlikti genetinės diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tokio draudimo šalininkai teigia, kad embrionas jau yra žmogus, kuris turi būti gydomas, o ne naikinamas.
Seimas buvo numatęs, kad pagalbiniame apvaisinime būtų leidžiama naudoti tik sutuoktinio arba įregistruoto partnerio lytines ląsteles – spermą ar kiaušialąstes. Jie argumentuoja, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus.
D.Grybauskaitės dekrete teigiama, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas. Jame nurodoma, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą.
Pagal prezidentės projektą, lytinių ląstelių donorystė būtų leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą. Projekte numatyta, kad donoro tapatybė liktų neatskleidžiama, nebent kitaip nuspręstų teismas dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje dalinai finansuojamas valstybės. Lietuvoje iki šiol pagalbinio apvaisinimo procedūros neįteisintos įstatymu, tad jos nefinansuojamos valstybės. Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose, ji kainuoja apie 2 tūkst. eurų.
Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.
