Žadėjusi sustabdyti akcizų didinimą, Vyriausybė visgi planuoja akcizą didinti. Tiesa, kiek mažesniu tempu nei planuota. Kokios degalų akcizų politikos turėtų laikytis Lietuva?
Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas, Transporto bendrovės „Autopaslauga“ vadovas Romas Austinskas, Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Sklando tokios nuotaikos ir nuomonės, kad valstybė skriaudžia pati save. Ar pritartumėte tokiai nuomonei?
R. Austinskas: Tikrai taip. Aš dar gal pasakyčiau kitaip – Lietuva yra katalikiška, krikščioniška valstybė, mes, lietuviai, pripratę, kad dovanos yra per Kalėdas, kažkas jų atneša, mes duodame, gauname.
Tai Lietuva lenkams dovanas duoda visus metus, nes mes pasikėlėme akcizus. Kuro neperkame, reiškia, iš pravažiuojančio transporto nieko neuždirbame iš tranzito. Vietiniai vežėjai, kurie čia dirba lokaliame ūkyje, perka ir panašiai.
Pieno perdirbėjai ir vežėjai didina, miltai taip pat, bandelės taip pat – viskas brangsta. Čia reikia žiūrėti ne taip siaurai, reikia žiūrėti ne tik, kad mes padovanojome lenkams, bet dar ir patys sau kainas pasikėlėme.
Iš principo, padarėme vienu ėjimu du žingsnius: lenkams padėjome ir iš tiesų valstybę nuskriaudėme, ir padidinome kainas viduje. Ar tai išmintinga? Galvočiau, kad ne. Ar tai atleistina versle? Tai vadinasi labai neatsargūs sprendimai, kurie veda prie bankroto, o valstybė, matyt, negautų pajamų, ir valstybė negali vykdyti kažkurių įsipareigojimų.
Ar klaidą, jūsų akimis žiūrint, ruošiamasi taisyti?
R. Austinskas: Mes tą klaidą siūlėme keisti nuo pat pirmo ketvirčio, nuo pat pirmų mėnesių, matydami, kad taip yra. Gal pirmą ketvirtį dar reikėjo palaukti, gal čia lenkai padidins ir panašiai, bet sutikite, kad dyzelino kainos skirtumas yra dabar apie 10 euro centų.
Suskaičiuokime, kad kiekvienas vilkikas įmonėje, kuris dirba Lietuvoje ir važiuoja per Lenkiją, užsipila per mėnesį apie 3 tūkst. litrų, o 3 tūkst. litrų, padauginti iš 10 centų, reiškia 300 eur. Nuo vieno automobilio padauginkime iš automobilių kiekio ir sužinosime pinigų kainą – čia yra įmonei sutaupoma.
Kitas dalykas, valstybė negauna PVM ir valstybė negauna akcizo, nes mes, pirkdami kurą Lenkijoje, vežėjai, kad ir kaip mylėtų savo valstybę, bet mes konkuruojame ir mes visada žiūrėsime sutaupyti. Ten, kur galima pigiau užsipilti, mes ten ir pilsimės.
Pildami kurą Lenkijoje, mes nemokame to PVM – ten mums parduoda tą kurą be PVM, aišku, kartą PVM susitvarko kitos įmonės.
Šiai dienai kuro korteles siūlančių įmonių Lietuvoje yra gal 10, gal 12 įmonių, kurios sako: „Tik tu pirk, tik laiku atsiskaitinėk ir visos tos sąlygos“. Taip, padaryta klaida ir jos negalima daryti, bet mūsų verslo argumentai buvo per silpni, kad įtikintume valdžios vyrus, jog reikia priimti kitą sprendimą.
Mariau, koks jūsų požiūris į tai, kas čia buvo pasakyta?
M. Dubnikovas: Požiūris labai paprastas – ketvirčiu pakelti akcizą reiškia, kad verslas iš esmės buvo išstumtas iš Lietuvos. Prie tų 100 mln. eurų, kuriuos lietuviai išleidžia pirkdami, pajuokaujant, dešrą ir alų Lenkijoje, dabar dar prisideda ir kuras, tai čia yra reikšminga pinigų suma.
Tie pinigai iškeliauja iš Lietuvos ir nustoja cirkuliuoti Lietuvos sistemoje. Ar Lenkijoje išleidžiame pinigus, ar Ispanijoje nusiperkame butą, mes ištraukiame pinigus iš Lietuvos. Mūsų nedraugai tikrai norėtų, kad kuo daugiau kapitalo trauktųsi iš šios šalies, ir mes tą skatiname daryti.
Tolimesnis akcizų kilimas tolina atstumą nuo Lenkijos. Latvija taip pat šiek tiek didins akcizą, bet mažiau negu Lietuva, ir tai reiškia, kad skirtumas susidarys. Mes verslo nesusigrąžinsime sekančiais metais ir jie čia nepils to kuro.
Visi akcizų krūviai, kiek bus pagal dabartinį planą 4 centai litrui, iš tiesų guls ant vietinių gyventojų, tai yra tų, kurie naudoja dyzeliną. Tai čia yra mokestis privačiam sektoriui, privatiems žmonėms, ir tik jiems bus padidintas – verslo mes jau čia praktiškai nebeturime, skirtumas yra milžiniškas.
Pervežimo versle kiekvienas centas yra svarbus. Šioje vietoje, kai turime 10, potencialiai 14 centų skirtumą, apie jokią dinamiką negalime kalbėti. Kas dar yra svarbu, šiandieninės valdžios yra pripratusios didinti mokesčius ir gauti vis didesnes pajamas, taip buvo praktiškai paskutinius 10 metų.
Lietuvos biudžetas kasmet, prie įvairių valdžių, gaudavo nuo 1 iki 2 mlrd. papildomų, viršplaninių lėšų. Mes jas sugebėjome tiesiog pravalgyti, nenukreipti į gynybą, o tiesiog pravalgyti, nors reikėjo skirti socialinėms reikmėms, sveikatos priežiūrai, mokytojams ir visiems kitiems, bet mes nesugebėjome suvaldyti biudžeto – tas 10 metų etapas baigėsi.
Baigėsi tuo, kad yra klasikinė Lafferio kreivės teorija, kai pradedi didinti mokesčius ir efektas mažėja. Galiausiai gali būti, kad net padidinus mokesčius surinksi mažiau, ir ta rizika yra. Situacija su mokesčiais yra įtempta, ir tai liečia ne tik degalų akcizus.
Tas pats stebima ir tabako, alkoholio akcizuose – vartojimo kritimas. Pavyzdžiui, tabako srityje – kas ketvirta cigaretė yra kontrabandinė. Tai yra klausimai, kur mokesčiuose jau praradome komfortą juos didinti.
Visos laidos klausykite čia:
