Vien kviečių supirkimo kaina per metus šoktelėjo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau kaip trečdaliu. Ekonomistai įspėja – dėl brangstančios energijos daugiau gali tekti mokėti ir už kitus maisto produktus: daržoves, cukrų bei pieno gaminius.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vienoje beveik ketverius metus veikiančioje sostinės kepyklėlėje darbas verda nuo pat ryto. Iš sviestinės sluoksniuotos tešlos gimsta traškūs kruasanai, purios bandelės, taip pat ten netrūksta pyragų, keksų. Kepyklos įkūrėjas pasakoja – visi kepiniai čia gaminami nuo pradžių.
„Įvairių formų kruasanai su skirtingų skonių kremais, labiausiai mėgsta žmonės vaisinius kremus – su persikais, avietėmis“, – sakė „BOKA“ kepyklos įkūrėjas Martynas Vildžiūnas.
Už vieną bandelę pirkėjai pakloja nuo 2 iki 5 eurų, o už pyragą ar keksą – apie 12. Pastarąjį kartą kainas kepykla didino prieš dvejus metus, kai smarkiai šoktelėjo žaliavų ir energijos kainos. Tačiau dabar tenka sukti galvą dėl brangstančių ingredientų.
„Pistacijos – dėl vykstančio karo Irane. Jie pagrindiai pistacijų tiekėjai rinkoje, tai kaina dvigubai padidėjo. Šiandien dienai tai turim galvos skausmą, ką daryti su kepiniais. Jei kainavo keturi su puse, gali būti, kad kainuos penki. Iki 10 procentų maksimumo kainos pokytis gali būti“, – aiškino M. Vildžiūnas.
Nuo lapkričio brangs duona ir kepiniai
Burnoje tirpstančios bandelės, šviežia duona ir kiti saldėsiai netrukus gali apkartinti gyventojų kasdienybę. Mat duonos ir kepinių tiekėjai prekybininkus perspėja, jog nuo lapkričio šios prekės brangs.
Tačiau kiek už duoną ir bandeles teks mokėti pirkėjams, kol kas neaišku. Prekybininkai su tiekėjais derasi.
„Įtaka gamybos sąnaudoms ir atitinkamai poveikį produktų savikainai daro žaliavų, darbo, transportavimo ir energijos sąnaudų augimas“, – kalbėjo „Maximos“ atstovė Urtė Paulauskaitė.
„Stebėdami, kas vyko pernai, kad apie 5 procentus kilo miltinių gaminių, duonos kaina, tai panašu, kad kils vėl turbūt panašiai“, – pridūrė „Rimi Lietuva“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
„Kauno grūdų“ vadovas aiškina, jog vien kviečių supirkimo kaina per metus šoktelėjo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau kaip trečdaliu.
„Kokybiškų grūdų Lietuvoje yra mažai, dėl gamtinių sąlygų užaugo prastesnės kokybės nei įprastai“, – aiškino „Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius.
Negana to, gamintojams tenka daugiau mokėti ir už gamtines dujas, elektrą bei kitas gamybai būtinas paslaugas. Mat dujų kaina Europoje buvo beveik triskart didesnė nei prieš metus.
„Aukštos energetikos kainos, kylančios dujų kainos, brangstantis šildymas ir kylantys atlyginimai. Bet kokiu atveju, sakyčiau, didžiausia rizika, kalbant apie rudenį ir apie duoną, tai yra grynai energetikos aspektas“, – pasakojo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Kiek tai įtakos galutinio produkto kainą – sudėtinga pasakyti. Mes tiesiog matome savikainos pusėje gana ženklų augimą – keliolikos procentų“, – minėjo A. Pranckevičius.
Brangti gali ne tik duona ir kepiniai
Prekybininkai įspėja, kad jau dabar daugiau tenka mokėti ir už kai kuriuos kitus maisto produktus.
„Gan liūdna žinia grikių mylėtojams, kad jau dabar matome, kad kaina išaugusi keliolika procentų ir gali ta kaina dar paaugti“, – įspėjo L. Lesauskaitė-Remeikė.
Anot ekonomistų, dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose kyla ir naftos kaina, o tai gali dar labiau pabranginti grūdų bei kitų žaliavų transportavimą.
„Naftos kaina vasarą kainavo 80, dabar kainuoja 100, reiškia, grūdinių kultūrų pervežimas tiek Lietuvoje, tiek Europos lygmeniu brangs. Manau, realiai dujų kaina pakils apie 20 procentų, jei Europoje bus šalta žiema“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomistai įspėja, kad gali tekti išleisti daugiau ir už daržoves, cukrų, pieną – iki metų pabaigos maisto produktai vidutiniškai gali pabrangti dviem, trimis procentais.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
