„Kalbame apie pačią užduotį. Kas ta užduotis? Jie (moksleiviai – ELTA) nesugeba padaryti, uždaviniai nekorektiški, sąlygos sunkios… Peržiūrėjau nuo 2015 m. iki 2025 m. visų (matematikos – ELTA) egzaminų uždavinius – neradau nei vienos užduoties, kuri, lyginant su ankstesnių metų užduotimi, būtų lengvesnė nei dabartinė užduotis. Egzamino užduotis garantuotai, 100 proc. yra lengvesnė nei buvo anksčiau“, – penktadienį Seime vykusios diskusijos „Ar reikia matematikos ir ar galime įveikti matematinį nerimą?“ metu kalbėjo V. Vanagas.
Jo teigimu, situacija ir matematikos egzamino rezultatai pagerėtų, jei paskutinėse gimnazijos klasėse moksleiviai turėtų mažiau mokomųjų disciplinų ir galėtų labiau susikoncentruoti į svarbiausius mokomuosius dalykus.
„Atsimenu Gudyno (Prano Gudyno, matematikos mokslų daktaro – ELTA) laikus, kai sakė, kad matematiką suprasti gali 10 proc. žmonių. Aš tuo netikiu. Yra objektyvios priežastys, yra mokomųjų dalykų gausa. Jeigu pasižiūrėsime į tarptautinį bakalaureatą, yra šeši dalykai. Pas mus kiek? Atsiprašau, bet gerokai per daug. Jeigu turėtume drąsos, pasakytume, kad to, to ir to paskutinėse klasėse nereikia. Ir tada tie rezultatai pagerėtų“, – teigė NŠA atstovas.
Siūlo atsisakyti egzaminų išlaikymo slenksčio
V. Vanagas taip pat kritikuoja politikų sprendimus dėl egzaminų išlaikymo kartelės pokyčių ir tikina – į mokyklos baigimo atestatą reikėtų įrašyti tik egzamino metu surinktų taškų skaičių. Tuo metu, jo nuomone, aukštosios mokyklos pačios galėtų atsirinkti mokytis priimamus studentus.
„Kuo geresnis mokinys, kuris surinko 35 VBE taškus, nuo to, kuris surinko 34? Tik tuo, kad vienas sėkmingai įstos į matematikos mokytojus, o kitas sėkmingai ten negalės pretenduoti. Kas pasikeis nuo to, kad mes padarėme 25 (taškų egzamino išlaikymo kartelę – ELTA)? 25 (taškus surinkęs abiturientas – ELTA) geras, o tas 24 (taškus surinkęs mokinys – ELTA) – dar nelabai geras“, – diskusijos metu kalbėjo NŠA atstovas.
„Tas vienas procentėlis šitiek lemia (…). Kur čia yra logika ir kur čia tas Dievas, kuris nustato tuos procentus? Rašykime į mokyklos baigimo atestatą tiek taškų, kiek jis (mokinys – ELTA) surinko, jokių plius 5, plius 10. O universitetai, kitos mokyklos ar darbdaviai tikrai atsirinks, ką reiškia 24, 23 ar 15 taškelių. Kodėl mes sau užsidedame šitą aureolę, kad aš nusprendžiau (…)? Matematika yra skaičius. Kiek surinkau, tiek parašiau. Ir viskas“, – akcentavo jis.
Tuo metu tam tikras taškų slenkstis galėtų būti nustatytas kalbant apie į valstybės finansuojamas vietas ketinančių stoti moksleivių rezultatus.
„Mūsų valstybei rūpi, ką mes finansuojame. Tai, ką finansuojame, sprendžiame – gal 35 (taškus surinkusius moksleivius – ELTA), gal 25“, – kalbėjo V. Vanagas.
„Paprasčiausias sprendimo būdas – atsisakome šitų slenkstinių (kartelių – ELTA), atsisakome šitų tuščių svarstymų, rašome tiek, kiek gauname. Ir viskas. Toks mano pasiūlymas“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, šios savaitės pradžioje ŠMSM nustatė, kad valstybinio brandos egzamino išlaikymo kartelė laikinai bus sumažinta nuo 35 iki 25 taškų. Ši tvarka galios dvejus metus – iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos.
Anot ministerijos, egzaminas turi būti įveikiamas ne tik akademinių gimnazijų ar korepetitorių ugdomiems abiturientams, bet ir kitiems besimokantiesiems.
ELTA primena, kad vasarą paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, ŠMSM pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų. Pasak ministrės Ramintos Popovienės, tokio sprendimo imtasi siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16 ir šiuo metu nustatytos 35 taškų egzamino išlaikymo kartelės.
Vėliau ŠMSM vadovė ne kartą užsiminė apie planus mažinti šiuo metu galiojančią egzaminų išlaikymo kartelę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
