REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Panašu, kad valdančiosios koalicijos partneriai ir toliau išlieka kurti socialdemokratų raginimams racionaliai planuoti kitų metų biudžeto išlaidas. Darbo partijos atstovai ne tik iki šiol nekeičia pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kitąmet iki 437 eurų, bet ir inicijuoja siūlymus kelti algas politikams.

Panašu, kad valdančiosios koalicijos partneriai ir toliau išlieka kurti socialdemokratų raginimams racionaliai planuoti kitų metų biudžeto išlaidas. Darbo partijos atstovai ne tik iki šiol nekeičia pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kitąmet iki 437 eurų, bet ir inicijuoja siūlymus kelti algas politikams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valdančioji koalicija yra sutarusi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. MMA bus didinama nuo 325 iki 350 eurų, tačiau „darbiečiai“ siekia, kad kitąmet minimali alga būtų palaipsniui padidinta iki 437 eurų. Kaip yra skelbęs Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, MMA kitų metų viduryje jau galėtų būti 400, o metų pabaigoje siekti 437 eurus.

REKLAMA

„Darbiečių“ vadovas pažymėjo, kad valdančiosios koalicijos partneriams – socdemams ir „tvarkiečiams“ – neatsižvelgus į šį ir kitus reikalavimus, Darbo partijos atstovai Seime 2016 m. biudžeto projekto palaikyti neketina.

Panašu, kad minėti „darbiečių“ reikalavimai – ne pabaiga. Pirmadienį Darbo partijos atstovas, parlamentaras Petras Čimbaras Seime įregistravo pasiūlymą kitąmet didinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį 2016 m. nuo 130,5 iki 137,5 euro, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį dydį kitąmet siūlo palikti tokį patį.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvą užklupus ekonominiam sunkmečiui, 2008 m. gruodžio 19 d. minėtų kategorijų asmenų pareiginės algos bazinis dydis nuo 490 Lt buvo sumažintas iki 475 Lt, o nuo 2009 metų rugpjūčio 1 dienos jis dar kartą buvo sumažintas iki 450 Lt ir iki šiol nėra padidintas. P. Čimbaro manymu, ekonominė situacija šiuo metu minėtą bazinį atlyginimo dydį pakelti leidžia.

„Atsižvelgus į tai, kad per tuos 7 metus, kai buvo sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, valstybėje nebeliko itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, buvo atkurti pensijų dydžiai, jos kompensuojamos, didinama minimali alga, kad stipriai padidėjo infliacija, ypač pabrango maisto produktai ir paslaugos, šiuo pasiūlymu yra siūloma bent iš dalies atkurti ikikrizinį pareiginės algos bazinį dydį“, – pažymi „darbietis“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

P. Čimbaras savo pasiūlyme nenurodė, iš kokių lėšų galėtų būti didinami atlyginimai politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams.

Liberalas: tai – seniai pažįstamas pasiūlymas

Portalo tv3.lt kalbintas parlamentaras, liberalas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pažymėjo, kad P. Čimbaro pasiūlymo vertinti rimtai net nereikėtų, mat tai, anot jo, yra populistinė iniciatyva, kurių esą artėjant Seimo rinkimams, būna visada.

„Darbo partijos apskritai politika šiuo metu yra visko didinimo, įsiteikti visiems sluoksniams bandoma, didinant ne tik minimalią algą, bet ir valdininkams, pareigūnams atlyginimus.

REKLAMA

Aš manau, kad tai yra priešrinkiminis, seniai pažįstamas pasiūlymas. Prieš kiekvienus rinkimus tokių siūlymų prasideda labai daug ir visi galvoja, kad jų siūlymas nueina į ausis tiems, kurie susiję su tuo, o pinigų tam nėra. Bent valdančioji koalicija sako, kad nėra. Aš žinau sąskaitas valstybės, tai papildomų pinigų nėra“, – aiškino K. Glaveckas.

Anot jo, „darbiečio“ siūlymas politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį padidinti nuo 130,5 iki 137,5 euro iš valstybės biudžeto pareikalautų papildomų 12-15 mln. eurų.

REKLAMA

„Politikų, pareigų alga galėtų augti 100-130 eurų“, – skaičiavo K. Glaveckas.

Pasiūlė kitą receptą

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas portalui tv3.lt neslėpė manantis, kad siūlymas didinti politikų, teisėjų, pareigūnų, valstybės tarnautojų algas yra susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais, panašu, negalvojant apie valstybės finansinius pajėgumus.

„Be abejo, reikia žiūrėti, kokie yra pajėgumai biudžeto, o Fiskalinės drausmės įstatymas ganėtinai ženkliai apriboja tokias galimybes kelti išlaidas, ypač nepamatuotai“, – komentavo Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Reikėtų rankioti ne po vieną pasiūlymą ir net būtų gerai, kad būtų aiškiai iškomunikuota iš Vyriausybės, kad tokie siūlymai apskritai nepasirodytų bent jau žiniasklaidoje todėl, kad tai šiek tiek net ir gali sumažinti pasitikėjimą bendrai Vyriausybe. Nes tokiu būdu, jeigu visi pradės siūlyti labai dosnius pasiūlymus, kažkas turės stabdyti ir tas stabdantysis atrodys potencialių rinkėjų akimis kaip galbūt nelabai norintis gero savo rinkėjams politikas ar asmuo“, – aiškino ekonomistas.

Ž. Mauricas teigė manantis, kad gerėjant šalies finansinei padėčiai, atlyginimai turėtų didėti valdininkams, tačiau tai galima būtų daryti ne algų didinimo būdu.

„Laikas yra didinti darbo užmokestį, ypač mažinant darbo apmokestinimą. Jeigu mes viršijame planus (mokesčių surinkimo – tv3.lt), ypač kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, tai kodėl negalime sumažinti tiek mokesčių? Tuo procentų padidės atlyginimai į rankas“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų