Ar daugiau kaip pusmetis yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad per jį būtų galima pakeisti ilgalaikius įpročius? Praėjusių metų paskutinę dieną buvo sustabdyta pigios elektros gamintoja Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Energijos kainos nuo naujų metų pašoko nuo keliolikos iki keliasdešimt centų už kilovatvalandę.
Buvo skaičiuojama, kad vidutinė lietuvių šeima už elektrą kiekvieną mėnesį turės mokėti maždaug 20 litų daugiau nei veikiant IAE. Ekspertai (tarp jų ir skirstomųjų tinklų atstovai) negailėjo patarimų, kaip efektyviau vartoti elektros energija. Gyventojai buvo raginami išjungti buitinius prietaisus iš elektros lizdų, nepalikti jų budėjimo režimuose.
Taip pat buvo siūloma kaitrines lemputes pakeisti taupiosiomis. Specialistų teigimu, atsisakius senųjų lempučių išlaidas apšvietimui per mėnesį galima sumažinti net 80 proc. Tiesa, pačios taupiosios lemputės kainuoja bent kelis kartus brangiau nei kaitrinės.
Lietuviai taip pat buvo raginami efektyviau naudoti turimus buitinius prietaisus: nevirti pilno elektrinio virdulio, jeigu vandens reikia tik vienam puodeliui; dažniau išvalyti seną šaldytuvą, jeigu šaldant jame kaupiasi ledas.
Pirmųjų šių metų mėnesių elektros suvartojimo statistika parodė, kad gyventojai išgirdo raginimus taupyti. Energijos per sausį ir vasarį buvo suvartota 3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šie skaičiai nustebino net ir skirstomųjų tinklų atstovus. Jų pateikiami duomenys bylojo, jog lietuviai elektros netaupė net per sunkmetį – jos suvartojimas nuo 2000 iki 2010 metų nuolat augo.
„Gyventojų elektros vartojimo įpročiai greitai nesikeičia net ir sunkmečiu. Nuo praėjusių metų gruodžio pradėję edukacinį projektą „Tiek, kiek reikia“, skatinantį racionalų elektros vartojimą, mes nesitikėjome didelių pokyčių, tačiau matome, kad jie vis dėlto vyksta“, – teigė Rytų skirstomųjų tinklų atstovė ryšiams su žiniasklaida Edita Sirutienė.
Jei namų ūkių vartojimo įpročiai pastebimai pasikeitė, tai daugiausia priekaištų žeriama valstybinėms institucijoms, kuriose, vartotojų teisių gynėjų teigimu, elektros energija yra švaistoma, o už tai moka visi mokesčių mokėtojai.
Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos steigėjas Kęstutis Grinius tikina, kad valdžia nereaguoja net į Europos Sąjungos direktyvas: „Pati valdžia, iš esmės, savo įstaigose nėra įgyvendinusi ES direktyvos dėl elektrą taupančių priemonių valstybės įstaigose. Jos esmė, kad būtų naudojami tik elektrą taupantys prietaisai: taupūs kompiuteriai, daugintuvai ir kiti“.
Uždarius IAE, pagrindine elektros gamintoja tapo Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Dalis energijos gaminama mažesnėse šalies jėgainėse, likusioji – perkama užsienyje.
